E.Masiulis: jei konservatoriai automobilį laiko prabangos preke, tai kokiame amžiuje jie gyvena?

Lietuvos liberalų sąjūdis sutinka derėtis su koalicijos partneriais dėl galimų taupymų kitąmet, tačiau nepritaria siūlymui įvesti automobilių mokestį, visiškai atsisakyti pervedimų į privačius pensijų fondus, tvirtina Liberalų sąjūdžio lyderis ir susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. Rezervų taupymui jis ragina paieškoti socialinės apsaugos srityje.

Antradienį Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija nepritarė Vyriausybės parengtam siūlymui sumažintas pensijas nuo kitų metų atstatyti 50 proc. Vietoj to jie siūlo apmokestinti prabangą: nekilnojamąjį turtą (NT), automobilius, atsisakyti pervedimų ir privačius pensijų fondus, paieškoti pinigų Kelių fonde.

„Mes tikrai esame pasiruošę ieškoti pačių įvairiausių sprendimų. Man truputį chaotiški atrodo siūlymai, kalbant apie prabangos mokestį, jeigu konservatoriai automobilį vadina prabangos preke, tai nelabai suprantu, kuriame amžiuje jie gyvena. Mūsų įsitikinimu, automobilis yra elementari susisiekimo priemonė, neturinti nieko bendra su prabanga“, – DELFI komentavo E. Masiulis.

Kalbas apie NT apmokestinimą jis vadina politiniais pareiškimais, norint įtikti pensininkams.

„Jeigu kalbėtume apie NT mokestį, tai aš noriu matyti skaičiavimus. Tegul Finansų ministerijos specialistai paskaičiuoja, kokios apimties tai būtų mokestis, nes jeigu kalbame tik apie brangų turtą nuo 0,5 mln. Lt, tuomet suskaičiuokime, kiek pajamų tai duos. Kol kas yra tik politiniai pareiškimai, norint įtikti vienai socialinei grupei (pensininkams – DELFI)“, – kalbėjo susisiekimo ministras.

Tuo metu, Kelių fondas, pasak E. Masiulio, skatina šalies ekonomiką, iš kurios gaunami mokesčiai.

„Jeigu kalbėtume apie Kelių fondą, tai mes esame pasiruošę svarstyti tokius pasiūlymus, bet noriu atkreipti dėmesį, kad Kelių fondas yra pinigai, kurie investuojami ir augina mūsų ekonomiką, o iš jos ateina pinigai į tą pačią „Sodrą“, iš kurios mokamos pensijos“, – dėstė jis.

„Lygiai taip pat rezervų būtų galima rasti socialinės apsaugos srityje, peržiūrėti bedarbių pašalpų mokėjimą arba socialiai remtinų asmenų valstybinę paramą, nes yra susidariusi absoliučiai netoleruotina situacija, ypatingai kaimiškose vietovėse, kai du kartu gyvenantys žmonės gauna socialinės paramos pinigus ir net nesistengia ieškoti darbo. Tokia situacija yra nenormali ir reikėtų, kad tam tikri ministrai ryžtingiau darytų pertvarkas ir čia atsirastų lėšų“, – teigė Liberalų sąjūdžio lyderis.

Konkrečių siūlymų jis nepateikė, tai esą turėtų padaryti už šią sritį atsakingas Donatas Jankauskas.

Liberalai kategoriškai pasisako ir prieš konservatorių siūlomą alternatyvą kuriam laikui visiškai sustabdyti pervedimus į privačius pensijų fondus.

„Tai yra gyvenimas šia diena, visiškas negalvojimas apie tai, kas bus rytoj ir kas bus su tais žmonėmis, kurie dirba, uždirba, moka pinigus į socialinį draudimą ir privačius pensijų fondus. Pervedimai ir taip yra sumažinti nuo 5,5 proc. iki 2 proc., jeigu mes galutinai sužlugdome šią sistemą, tokiu atveju tai yra labai trumparegiškas matymas ir visiškas nesirūpinimas darbingo amžiaus žmonėmis“, – sakė E. Masiulis.

Labiausiai kentėtų gaunantys mažiausias pensijas

Jo teigimu, ankstesnis konservatorių siūlymas didinti pridėtinės vertės mokestį būtų labiausiai nuskurdinęs mažiausias pensijas – iki 650 Lt – gaunančius pensininkus, kuriems pensijos net nebuvo mažintos.

„Konservatorių siūlymas pridėtinės vertės mokestį pakelti 2-3 proc. ir tokiu būdu išspręsti pensijų atstatymo problemas yra opiumas liaudžiai. Mūsų specialistai paskaičiavo, kad tokiu atveju nukentėtų žmonės, gaunantys mažiausias pensijas, nes mažiausiai 2-3 proc., o kai kuriais atvejais ir 4-5 proc. augtų būtiniausios komunalinių, maisto produktų, transporto, vaistų kainos, o tai sudaro pagrindinį pensininkų krepšelį. Išeitų taip, kad vidutiniškai 5 proc. pakėlus pensijas, labiausiai būtų nuskriausti tie, kuriems apskritai tos pensijos nepakiltų, nes jos nebuvo mažinamos“, – sakė E. Masiulis.