Kita medalio pusė
Nepaisant gražių mokslininkų žodžių apie Lietuvos lyderiavimą, verslininkai padėtį šalyje mato kitaip: lazerinių technologijų pramonės būklė yra apgailėtina, joje dirba tik apie 300 žmonių, o vietos rinkos apskritai nėra, nes visa produkcija eksportuojama.
Anot įmonių „Ekspla“ ir „Eksma“ valdybos pirmininko bei Lietuvos lazerių ir šviesos mokslo ir technologijų asociacijos vykdomojo direktoriaus Rimanto Kraujalio, po Lietuvą dairytis jau neverta, nes potencialūs klientai – „Vilniaus Vingis“ ir „Ekranas“ – bankrutavo. Dabar svarbiausia pasiekti, kad Lietuvos įmonės galėtų pagaminti konkurencingą produktą ir parduoti jį užsienyje.
„Iš tikrųjų nėra kuo girtis. Galėtume nuveikti daug daugiau, jei būtume išvien, o dabar verslas dirba sau, o mokslininkai – sau. Išskyrus tą bendradarbiavimo užuomazgą Lazerinių tyrimų institute“, – kitą pusę nušvietė R.Kraujalis.
Nėra padėties be išeities
Pašnekovas įsitikinęs, kad šį sektorių būtina pertvarkyti. Dabar lazerinių technologijų įmonių plėtra tesiekia apie 5–7 proc. per metus, o bendras visų įmonių pardavimas – vos apie 75 mln. litų.
Viena pagrindinių bėdų yra ta, kad mokslas daugiausia finansuojamas iš biudžeto arba iš ES struktūrinių fondų, o ne iš verslo užsakymų. Lazerių specialistai koncentruojasi į mokslinius tyrimus, o ne į pramonei ar kitoms rinkoms reikalingus produktus. Tačiau iškyla kita problema – darbuotojų stygius. Anot „Eksplos“ ir „Eksmos“ valdybos pirmininko, šalyje jų reikia bent 3 tūkst., tačiau yra 10 kartų mažiau. Tarkime, visoje ES lazerinių technologijų srityje dirba beveik ketvirtis milijono žmonių.
Dar viena skaudi tiesa: lietuviams sunku konkuruoti su didelėmis užsienio įmonėmis. Šalies verslininkai užsakymų ieško siūlydami mažesnes kainas ir gamindami ne standartinius, o specialiai sukurtus lazerius.
R.Kraujalio nuomone, šiam sektoriui pertvarkyti iš pradžių reikėtų bent 100 mln. litų investicijų. Maždaug 50 mln. litų turėtų skirti privačios įmonės. Apie pusę šios sumos – 25–30 mln. litų – tektų investuoti į gamybos priemones, organizavimą, patalpas ir darbuotojų mokymą. Dar apie 50 mln. litų tikimasi gauti iš ES struktūrinių fondų arba valstybės.
Žada permainas
Tam iš esmės pritarė ir LTC vedėjas Valdas Sirutkaitis. Mat Lietuvos lazerių pramonė daugiausia orientuota į įrenginių moksliniams tyrimams gamybą. Centre pagamintus prietaisus daugiausia įsigyja kitos mokslo institucijos, taigi pirkėjai į eilę nesirikiuoja.
„Tyrimų srityje darome labai daug, mūsų idėjos, sukurti skaičiavimo ir tyrimų metodai naudojami daugelyje pasaulio laboratorijų. Tačiau jei norime išsilaikyti pasaulinėje lazerių rinkoje, turime atsinaujinti, diegti naują įrangą ir kurti pramonei ar medicinai skirtus lazerius, nes vien iš tyrimų ir Europos paramos neišgyvensime“, – kalbėjo V.Sirutkaitis.
Tačiau padėtį jis mato gerokai šviesesnę nei R.Kraujalis. LTC vedėjas pasidžiaugė, kad Lietuva kol kas turi pakankamai mokslininkų, studentų doktorantų, galinčių plėtoti lazerinių technologijų mokslą šalyje.
„Mūsų mokslininkai gali sukurti ne ką blogesnes technologijas nei didžiausi JAV, Kinijos ar Japonijos protai. Tačiau trūksta finansavimo, įrangos ir įmonių, kurios gamintų mums reikalingus prietaisus, ir tokių, kurios pirktų mūsų produktus ir idėjas“, – skundėsi centre dirbantis lazerių specialistas doktorantas Titas Gertus.
Daugelis prietaisų, kuriais naudojasi Lazerinių tyrimų centro studentai ir mokslininkai, pagaminti Lietuvos įmonėse „Ekspla“, „Šviesos konversija“, „Standa“, „Altechna“ arba „Optida“. Jos lazerinių technologijų srityje veikia aktyviausiai.