P. Markevičiaus teigimu, vartotojai turi mokėti tik už tai, ką jie faktiškai suvartoja, o ne tai, ką nori gauti šilumininkai.
„Yra problemų su sutartimis, daug problemų. Kai mes peržiūrime nesąžiningas šilumos vartotojų atžvilgiu sutartis plačiam rate, pataisymai vėl dingsta ir niekas nesukontroliuos, nesužiūrės“, - patvirtino Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius Feliksas Petrauskas.
Jis pripažino, kad dauguma šilumos vartojimo sutarčių yra palankios monopolininkams ir nėra subalansuotos vartotojų ir tiekėjų teisių atžvilgiu. Kartu jis teigė, jog Vartotojų teisių apsaugos tarnybos niekas neįpareigoja žiūrėti kainų metodikų, tą žiūri kainų komisija.
F. Petrauskas teigė, jog skundų dėl šildymo sąskaitų pagrįstumo per keletą šių metų mėnesių sulaukė maždaug tiek, kiek per visus praėjusius metus.
P. Markevičiaus teigimu, pagrindinė problema, kad šilumos vartotojai padaromi kolektyviniu subjektu. Tuomet jie turi vienas kitą subsidijuot ir tai yra įteisinta sutartyse.
„Tas sutartis padarė šilumininkai, prastūmė per kainų komisiją (red. Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją). Ten yra daugybė blanketinių nuorodų, daugumos tų metodikų vartotojai neturi teisės kvestionuoti. Mūsų vartotojai padaromi kolektyviniais, o ne individualiais vartotojais, kaip turi būti pagal ES direktyvas“, - tvirtino teisininkas Paulius Markevičius.
„Šilumos kainų nustatymo metodika pati sudaro galimybes manipuliuoti, įtraukti nepagrįstai dideles išlaidas į šilumos kainą ir pan.“, - teigė Seimo narys Almantas Petkus. Jis pridūrė, kad vartotojai šiandien neturi kitos išeities, nes pati valstybė juos įstūmė į kampą.
