2013-ųjų elektros kainų giljotinos šiemet pavyko išvengti

Praėjus metams po didžiosios elektros kainų griūties, mirtinai prispaudusios net 5 elektros tiekėjus, padėtis rinkoje tapo ramesnė. Nors, kita vertus, tai ramybei priežasčių lyg ir nėra – tarpvalstybinių pralaidumų skaičiavimo metodika liko nepakeista, o naujų elektros generavimo šaltinių Lietuvoje neatsirado.

Patys pasiūlė peržiūrėti susitarimą

Pernai spalio mėnesį, kai elektros kainos rinkoje ėmė sparčiai kilti ir vienu metu net siekė 72 ct/kWh ribą, savo įsipareigojimų klientams nebegalintys vykdyti elektros tiekėjai pradėjo ieškoti kainų krizės kaltininkų.

Tuom tiekėjai pirštu dūrė į Baltijos šalių perdavimo sistemų operatorius – neva dėl jų susitarimo pirmiausia pirkti vietos gamintojų patiektą elektrą, sumažėjo pigaus importo galimybė iš Rytų.

Tuomet „Litgrid“ savo ruožtu suskubo pasiūlyti peržiūrėti šį susitarimą – taip esą būtų sudarytos palankesnės sąlygos importuoti daugiau elektros į deficitines Lietuvos ir Latvijos rinkas.

„Baltijos šalys, panaudodamos Kruonio hidroakumuliacinėje, Lietuvos elektrinėje ir Latvijos hidroelektrinėje turimus galios rezervus galėtų daugiau pralaidumų suteikti elektros prekybai ir taip suvaldytų kainų šuolius elektros biržoje. „Litgrid“ specialistų skaičiavimai rodo, kad efektyvesnis esamų pralaidumų panaudojimas leistų padidinti importo apimtis į deficitines Latvijos ir Lietuvos elektros energetikos sistemas nuo 8 iki 16 proc.“, – teigė „Litgrid“ vadovas Daivis Virbickas.

Ne krizė, o nesuvaldyta verslo rizika

Tačiau praėjus kuriam laikui ir nuslūgus emocijoms, elektros kainų krizė buvo pradėta vertinti kaip natūralus rinkos elementas ir verslo rizikos nesuvaldymas.

„Tai, kad rinkoje pakyla kainos – valandai ar kelioms valandoms – tai nėra jokia krizė, kaip ir tada, kai kainos smarkiai krenta. O jeigu rinkos dalyviai sudarinėjo kontraktus, pagal kuriuos įsipareigodavo parduoti elektrą už fiksuotą kainą, o patys turėjo pirkti kainą rinkoje, kur ji, žinoma, kad svyruoja – tai elementarus verslo rizikų nevaldymas“, - Energymarket.lt teigė vienas energetikos ekspertų.

Keisti taisyklių dabar nėra reikalo

Savo ruožtu „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Robertas Staniulis informavo, kad prieš savaitę Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatoriai parašais ant memorandumo įtvirtino, kad iki 2016 metų pradžios šiuo metu naudojama jungčių pralaidumų skaičiavimo metodika nesikeis.

„Nuo 2015 metų sausio 1 d. įsigaliosiantis dokumentas išlaiko esamą padėtį – tokios pačios taisyklės, patvirtintos dar 2013 metų pabaigoje, taikomos visus šiuos metus. Tai taip pat reiškia, kad elektros rinkos dalyviai turės galimybę įvertinti per 2014 m. sukauptą patirtį ir pagal ją planuoti savo veiksmus kitąmet“, - sakė R.Staniulis.

Jo teigimu, šiuo metu taikoma pralaidumų paskirstymo ir valdymo metodika yra geriausias būdas išnaudoti elektros infrastruktūrą, garantuojant patikimą energijos perdavimą. Šie principai leidžia pasinaudoti elektros rinkos privalumais, nes technologiškai sudaroma galimybė jungtimis tekėti didžiausiems įmanomiems elektros srautams. Tačiau nei jungčių pralaidumas arba techninės galimybės elektrai importuoti per sieną, nei metodika negarantuoja, kad elektros rinkos dalyviai – nepriklausomi elektros prekybininkai – išnaudos visas suteikiamas galimybes.

„Statistika rodo, kad techninės galimybės elektrą importuoti iš Šiaurės krypties vidutiniškai šiais metais buvo išnaudojamos daugiau kaip 90 proc., o iš Rytų krypties – nesiekia nė 50 proc. Jeigu elektros prekybininkai nepasinaudoja galimybe ir neimportuoja daugiau elektros, tai greičiausiai yra kitų priežasčių, dėl kurių elektros pasiūla rinkoje išlieka maža, o kaina – aukštesnė“, - aiškino R.Staniulis.

Pasak „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovo, bene svarbiausias rinkos kainos formavimosi veiksnys, esant nedidelėms elektros importo pasirinkimo galimybėms, yra kaina, už kurią prekybininkai siūlo parduoti savo elektrą rinkoje. Jei pasiūla nedidelė, o pasirinkimo alternatyvų nedaug, natūralu, kad rinkos dalyviai mokės už elektrą tokią kainą, kokios prašoma, net jei ji ir aukštesnė.

Permainos prognozuojamos kitąmet

Pralaidumų skaičiavimo ir valdymo principai bus peržiūrėti kitais metais, prieš pradedant veikti elektros jungtims „LitPol Link“ ir „NordBalt“, kurios Baltijos šalis susies su Lenkijos ir Švedijos elektros energetikos sistemomis.

Tuomet bus galima tikėtis ir mažesnių elektros kainų.

„Šios jungtys sukurs technines galimybes importuoti elektrą iš visiškai kitų šaltinių. Tik prieinamų alternatyvių gamybos šaltinių pasiekiamumas gali iš esmės pagerinti situaciją. Metodika yra viso labo taisyklės, kaip išnaudojama esama infrastruktūra.
Elektros kaina biržoje gali svyruoti, gali būti periodų, kada kaina yra gana didelė, todėl tiekėjai turėtų įsivertinti šią riziką, sudarydami sandorius su vartotojais, ir galimai drausdamiesi finansinėje rinkoje“, - apibendrino R.Staniulis.

Lietuva – stabilaus elektros importo šalis

Uždarius Ignalinos atominę elektrinę, elektros deficitas tapo kasdienine Lietuvos energetikos sistemos situacija – apie du trečdalius Lietuvoje suvartojamos elektros energijos yra importuojama.

Vasarą ir rudenį, kuomet vyksta dauguma suplanuotų elektros perdavimo linijų ir elektrinių remontų, deficitinė šalies elektros rinka tampa ypač priklausoma nuo importo galimybių. O bet koks pokytis importo struktūroje ar techninių galimybių importuoti elektros sumažėjimas lemia didelius elektros kainos svyravimus.