Anot buvusio premjero, šiuo metu - vadybos konsultanto Aleksandro Abišalos, Baltijos AE buvo politinis projektas. Jo nuomone, seniai buvo aišku, kad Rusijos anklave negali būti jokios branduolinės jėgainės.
„Aš manau, kad šis atvejis buvo dvejopas - daryti spaudimą nestatyti elektrinės (Visagino AE - BNS) ir Baltijos šalims elektros tinklais nesijungti į Europos Sąjungą sinchroniškai. Čia jau formaliai patvirtina, bet jau prieš pusmetį ar daugiau buvo aišku, kad statybos Karaliaučiuje yra stabdomos. Mane tas gąsdina, nes tai lyg ir rodytų, kad rusai supranta, kad mes savo elektrinės jau nebestatysime. Kitaip sunku paaiškinti. Arba tiesiog per ilgai tai užsitęsė ir jau nebebuvo galima kišti pinigų į demonstravimą, kad kažkas vyksta“, - BNS sakė A.Abišala.
„Viską kartu sudėjus, paaiškėjo tas, kas seniai buvo aišku. Bet kodėl Rusija dar nepatempė gumos, kol formaliai paaiškėtų, kad mes nestatome Visagino atominės elektrinės, tai aš nežinau“, - pridūrė jis.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) vadovas Ramūnas Vilpišauskas BNS taip pat sakė manantis, jog Rusijos sprendimą galima interpretuoti kaip kaimynų supratimą, jog Lietuva ir kitos Baltijos šalys nebestatys naujos AE Visagine.
„Jau prieš kurį laiką pasirodė ženklų, kad naujos atominės elektrinės projektas Karaliaučiuje yra stabdomas. Tai galima interpretuoti dvejopai. Viena vertus, tai rodo, kad jis veikiausiai neatsipirktų. Kita galima priežastis - jei vertintume to projekto idėjos atsiradimą kaip konkuruojančio projekto Visagino atominei elektrinei, - tai galima suprasti kaip jo autorių manymą, jog Lietuva atsisakė idėjos plėtoti Visagino atominės elektrinės projektą“, - BNS sakė politologas.
Anot R.Vilpišausko, Baltijos AE projektas galėjo būti „mėginimas sukurti įspūdį apie konkuruojantį ir galbūt sparčiau realizuojamą projektą“.
A.Abišalos manymu, Rusijos sprendimas nebetęsti Baltijos AE statybos neturės jokios įtakos VAE projektui.
„Manau, kad jokios įtakos sprendimui (dėl Visagino - BNS) negali turėti. Visada buvo aišku, kad ten (Karaliaučiuje - BNS) nebus jokios atominės elektrinės“, - BNS sakė ekspertas, pridurdamas, kad Baltijos AE projektas neturėjo jokios ekonominės perspektyvos, nes Karaliaučiuje ir dabar yra pakankamai elektros gamybos pajėgumų.
Buvęs Energetikos instituto vadovas, energetikos ekspertas Jurgis Vilemas sako, kad Rusijos sprendimas nebestatyti atominės elektrinės Karaliaučiuje yra logiškas, ekonomiškai pamatuotas. Tačiau, jo teigimu, šiuo metu srityje statyti gamtinių dujų ar akmens anglies elektrinių taip pat neapsimoka, nebent Rusija planuotų ateityje elektrą eksportuoti į Europą.
„Ta atominė elektrinė buvo planuojama statyti energijos eksportui. Dabar Europai tos elektros nereikia, pačiai Europai yra elektros energijos perteklius, kainos labai žemos. Tiesiog rusai ekonomiškai turbūt suskaičiavo, kad jie ten jokio pelno nedavė, grynas nuostolis iš tos atominės elektrinės“, - Žinių radijui kalbėjo J.Vilemas.
Energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius per savo patarėją BNS sakė nekomentuosiantis pranešimo apie stabdomą Baltijos AE projektą, nes tai esanti neoficiali informacija.
Praėjusią savaitę Rusijos verslo leidinys „Komersant“ rašė, kad Rusija atsisakė planų Karaliaučiaus srityje statyti atominę elektrinę (AE). Anot leidinio, Rusijos vyriausybė atsisakė mažos ar vidutinės galios branduolinės jėgainės srityje statybos ir dabar svarsto planus statyti jėgaines, kurios elektrą gamintų degindamos gamtines dujas ar akmens anglį.
Rusijos valstybinė branduolinės energetikos korporacija „Rosatom“ pernai gruodį skelbė, kad dėl mažesnės galios atominės elektrinės srityje statybos apsispręs pirmąjį šių metų pusmetį.
Rusija planavo Karaliaučiaus srityje iki 2017 metų pastatyti 2,3 tūkst. megavatų galios branduolinę jėgainę, kuri būti orientuota į kaimyninių valstybių rinkas. Eksporto planams žlugus, pernai vasarą Maskva pripažino, kad projektas laikinai sustabdytas, ir svarstoma galimybė statyti gerokai mažesnio pajėgumo branduolinę jėgainę.