Teigiama, kad miestui grąžinamos šilumos infrastruktūros vertė gali būti mažesnė nei 2002 metais, kai ūkis buvo išnuomotas tuometinei „Dalkia“. Neatmetama, kad dėl to savivaldybė taip pat gali inicijuoti ginčą arbitraže.
Vilniaus šilumos tinklai pranešė, kad likutinė šilumos ūkio turto vertė gali sumažėti nuo 108 mln. eurų 2002 metais iki maždaug 94 mln. eurų 2017-aisiais. Tačiau bendrovės vadovas Mantas Burokas teigia, kad tai nėra galutiniai skaičiai ir turto vertė gali būti netgi didesnė.
Įmonės stebėtojų tarybos pirmininkas Arvydas Sekmokas sako, kad bus siekiama, jog grąžinant šilumos ūkį, miestui būtų primokėta. Jis pripažįsta, kad ginčas dėl žalos atlyginimo gali baigtis arbitražu.
„Tikrai galiu pasakyti tik tiek, kad mes stengiamės, jog svarstyklės linktų į Vilniaus savivaldybės naudos pusę, bet aš prognozuoju, ypač po paskutinės „Veolia“ spaudos konferencijos, kad klausimai baigsis arbitraže. Tas yra labai galimas dalykas, nes vienas dalykas - „Veolia“ teigia, kad kreipėsi į tarptautinį arbitražą, tai klausimas, kiek čia ji gali laimėti. Kitas dalykas, mes irgi netylėsime, vertinsime žalą, kurią ji mums padarė. Mes irgi bandysime kelti klausimus, jie pateikiami „Veolia“ ir „Vilniaus energijai“ dėl biokuro pirkimų, dujų pirkimų, investicijų. Nuo to, kaip baigsis šitie klausimai, gali būti, kad jie eis į arbitražą“, - BNS sakė A.Sekmokas.
A.Sekmoko teigimu, dėl galutinės turto vertės bus bandoma derėtis su „Vilniaus energija“.
„Aš manau, kad viskas priklausys nuo derybų, nes teiginys dėl savivaldybės skolos „Vilniaus energijai“ - mes tą ginčijame, ir mes ginčijame kai kurias investicijas. Kainų komisija net paduota į teismą, kad pripažino nuotolinio reguliavimo įrangos investicijas. Tai skaičiukai yra preliminarūs, kuriais vadovautis kaip galutiniais negalima. Visgi tikslas yra apginti vilniečių interesus, parodyti, kad tas balansas yra kiek galima pozityvesnis savivaldybės naudai“, - A.Sekmokas.
„Vilniaus energijos“ atstovas Nerijus Mikalajūnas BNS teigė, kad dėl turto galutinės vertės turi sutarti visos sutarties pusės - „Veolia“, savivaldybė ir Vilniaus šilumos tinklai. Vien pastarieji negali nuspręsti, kokia bus turto vertė.
„Tam, kad būtų nuspręsta, visos pusės turi pritarti“, - BNS sakė N.Mikalajūnas.
Vilniaus šilumos tinklai skaičiuoja, kad 2002 metais išnuomoto 108 mln. eurų vertės turto likutinė vertė šiuo metu siekia apie 14 mln. eurų, be to, 160 mln. eurų vertės „Vilniaus energijos“ investicijų likutinė vertė kitąmet turėtų siekti apie 80 mln. eurų. Anot M.Buroko, didžioji jų dalis atlikta nuomos sutarties pradžioje, tad infrastruktūra nusidėvėjo.
„Mes dar tik pradėjome čiupinėti tuos duomenis, tai, be abejo, gali susidaryti tokia situacija, kad nuomos sutarties termino pabaigai likutinė vertė perduodant turtą gali būti mažesnė nei perduodant turtą sutarties pradžioje. Tokia situacija gali susidaryti. Kol kas mes negalime patvirtinti, ar tokia situacija bus, ar ne“, - BNS sakė M.Burokas.
Anot jo, daug lems „Vilniaus energijos“ investicijų planas, kurio VŠT dar nėra išnagrinėjusi. Pasak M.Buroko, jeigu paaiškės, kad pagal jį šiemet dar galima atlikti investicijų, turto vertė išaugs. Be to, „Vilniaus energija“ turės pagrįsti investicijų išlaidas, pateikdama sąskaitas už apmokėtus darbus bei įsigytas medžiagas.
Jis aiškino, kad jeigu „Vilniaus energija“ už turtą turėtų primokėti miestui, tai galima padaryti įvairiais būdais.
„Ir mes turime tam tikras pareigas jų atžvilgiu - mes turėsime kuro atsargas išpirkti, tai čia irgi gali būti tam tikras priešpriešinių reikalavimų sudengimas. Anksti dar kalbėti, nesikalbėjus su kitomis šalimis“, - sakė M.Burokas.
Jis teigė manantis, jog „Veolia“ pateiktas ieškinys Vašingtono arbitražui neturės įtakos turto perėmimui: „Procesas netrukdys sklandžiam turto perėmimui, tai yra atsieti dalykai“.
VŠT per šiuos metus ketina įvertinti turtą ir suskaičiuoti, ar jo vertė per 15 metų padidėjo dėl investicijų, ar sumažėjo dėl amortizacijos - vienu atveju miestas liktų skolingas „Vilniaus energijai“, kitu - pastaroji būtų skolinga miestui.
Apie 200 mln. eurų į Lietuvos šilumos ūkį investavusi „Veolia“ ieškinį prieš Lietuvą Tarptautiniam investicinių ginčų arbitražui (ICSID) Vašingtone pateikė praėjusią savaitę.
Anot bendrovės, prašoma kompensuoti nuostolius, kuriuos „Veolia“ valdomos antrinės įmonės „Vilniaus energija“ ir „Litesko“ patyrė dėl neva nesąžiningų diskriminuojančių teisės aktų pakeitimų ir veiklos reguliavimo sprendimų. Tačiau „Veolia“ viceprezidentė Centrinei ir Rytų Europai Malika Ghendouri (Genduri) nesukonkretino kaltinimų Lietuvai - anot jos, kalbama apie maždaug 50 įstatymų pakeitimų šilumos sektoriuje, kurie esą pakeitė tarifų skaičiavimus, kuro pirkimo tvarką ir panašiai.
Lietuvos teismų sprendimai pastaruoju metu yra nepalankūs „Vilniaus energijai“, įskaitant ir atmestą įmonės ieškinį dėl 19 mln. eurų permokos už „Gazprom“ Lietuvai tiektas brangias dujas. Teismas šiuo metu nagrinėja bylą, kurioje kaltinimai pateikti buvusiam „Vilniaus energijos“ valdybos pirmininkui Jeanui Sacrestui (Žanui Sakrestui) ir kitiems jos vadovams, o Konkurencijos taryba neseniai skyrė jai 19 mln. eurų baudą.
Be to, prokurorai įtaria „Vilniaus energijos“ vadovus leidus su ja susijusiai įmonei „Bionovus“ pelnytis iš biokuro pardavimų.
Šilumos ūkį iš „Vilniaus energijos“ VŠT perims 2017 metų pavasarį - sutartis galioja iki kitų metų balandžio, o galutinai turtas turi būtui perimtas iki liepos.