"Pirmiausiai turėčiau susipažinti su visa medžiaga, kuri pateikta arbitražui (Stokholmo arbitražui - BNS). Sukviesčiau tarptautinės teisės specialistus ir paprašyčiau, kad per kuo trumpesnį laiką jie pateiktų savo išvadą, ar Lietuva kreipėsi dėl to, kad šaliai tikrai padaryta žala, ar dėl to, kad toliau būtų kovojama su "Gazprom", kas blogina Lietuvos gyventojų situaciją, naudojant šilumą. Kitas variantas yra ieškoti kompromisų vardan Lietuvos, nepatiriant nuostolių. Taip kad ir viena, ir kita pusė nusileistų", - portalo 15min.lt konferencijoje ketvirtadienį sakė socialdemokratų partijos lyderis.
Spalio pabaigoje interviu BNS A.Butkevičius teigė, jog su "Gazprom" bus ne kariaujama, o kalbama diplomatine kalba. Jo teigimu, estai ir latviai pasirinko teisingesnį kelią, nutarę kol kas neįgyvendinti trečiojo ES energetikos paketo ir neatskirti dujų tiekimo, gamybos ir skirstymo veiklos.
A.Butkevičius tuomet aiškino, kad Vyriausybės ir "Gazprom" ekspertai kartu turėjo įvertint visą atskiriamą bendrovės "Lietuvos dujos" turtą, numatyti atsiskaitymo už jį tvarką.
Tačiau dėl trečiojo ES energetikos paketo įgyvendinimo modelio dar 2008 metais nusprendė būtent tuometinė socialdemokratų Vyriausybė.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė praėjusią vasarą pareiškė nematanti galimybių susitarti su "Gazprom" dėl mažesnių dujų kainų Lietuvai, nes, pasak jos, "Gazprom" kainos turi "politinį charakterį, ne ekonominį".
Lietuva spalio pradžioje "Gazprom" apskundė Stokholmo arbitražui ir paprašė šalies vartotojams grąžinti iki 5 mlrd. litų permoką už rusiškas dujas, kaip teigia Lietuvos atstovai, neteisinga kaina tiektas Lietuvai 2004-2012 metais.
Teigiama, jog Lietuvai tiekiamų dujų kainos formulė nuo 2005-ųjų buvo pakeista penkis kartus, galiausiai ją susiejant su smarkiai brangstančių naftos produktų kaina pasaulio rinkose. Lietuva siekia, kad tiekiamų dujų kaina dabar būtų susieta su biokuro kaina.
Europos Komisija šiuo metu atlieka tyrimą dėl "Gazprom" veiklos Vidurio ir Rytų Europoje - be kita ko, įtariama, kad koncernas, susiedamas dujų kainas su naftos kainomis, galėjo nustatyti neteisingas kainas klientams.
Lietuva mano, kad "Gazprom" šaliai, kuri pirmoji iš Baltijos šalių įgyvendina trečiąjį ES energetikos paketą ir iki 2014 metų pabaigos ketina visiškai atskirti Rusijos koncerno iš dalies valdomų "Lietuvos dujų" veiklas, taiko diskriminacinę dujų kainą, kuri yra didžiausia ES.
2011 metais "Gazprom" peržiūrėjo ilgalaikėse sutartyje numatytas kainas bendrovėms "Premium Gas", "Edisson", "Sinergie Italiane", "GDF Suez", "Wieh", "Wingas", SPP, o šiemet kainas pakeitė įmonėms "E.ON Ruhrgas" (Vokietija), "Econgas" (Austrija), ENI (Italija) ir "GWh Gashandel" (Austrija). Be to, trečiadienį pranešta, jog Lenkijos dujų bendrovė "PGNiG" susitarė su "Gazprom" dėl nuolaidos dujoms ir dėl dujų kainos formulės pakeitimo. Nuolaidą Lenkija esą gavo už pažadą įsileisti "Gazprom" į naujai statomas šilumines elektrines.