Visuomeninė elektra toliau pigs
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) žada tarifus patvirtinti iki gegužės pabaigos, tačiau jau yra ženklų, kad vartotojams nereikėtų bijoti energijos brangimo.
„Kalbant apie gamtinių dujų ir elektros energijos reguliuojamus tarifus, tai iš mūsų pusės žinutė yra pozityvi: vakar (ketvirtadienį - red.) taryba nustatė visuomeninės elektros kainos ribą tiems vartotojams, kurie nėra pasirinkę nepriklausomo tiekėjo, tai yra, trečio etapo vartotojams – apie 450 tūkst. Ir ta viršutinė riba mažėja apie 8 proc. iki 19,2 cento už kilovatvalandę“, - penktadienį žurnalistams kalbėjo tarybos pirmininkas Renatas Pocius.
Patvirtinta viršutinė riba reiškia, kad dabar bendrovė „Ignitis“ turės pateikti išdiferencijuotą tarifą (tai yra, įvairius vienos ir dviejų laiko zonų ir pan. tarifus).
„Dabar „Ignitis“ turi išdiferencijuoti kainą pagal skirtingus planus. Ir kiek aš esu girdėjęs, „Ignitis“ populiariausias vienanaris planas („Standartinis“ - red.) bus apie 19,7 cento už kilovatvalandę. Tai beveik 2 centais mažiau negu galiojantis tarifas“, – pridūrė R. Pocius.
Pasak jo, elektros kaina visuomeninio tiekimo vartotojams mažėja rinkoje sumažėjus kainai.
„Jeigu („Ignitis“ - red.) viršpelnių nebūtų, tai kaina būtų 21,5 cento už kWh. Planuojame visuomeninę kainą nustatyti iki šio mėnesio pabaigos. Vėliausiai gegužės 31 dieną turime turėti sprendimą dėl diferencijuotos kainos“, – pridūrė R. Pocius.
Reguliuotojas ketvirtadienį jau patvirtino visuomeninio tiekimo kainos viršutines ribas, jos yra 8–12 proc. mažesnės nei nustatytos šiuo metu. Galima tikėtis, kad atitinkamai sumažės ir jau galutinis, diferencijuotas tarifas buitiniams vartotojams.
Pasak pirmininko, reguliuojamos dalies VERT neperžiūrės, ji nuo liepos nesikeis. Kitaip tariant, nepriklausomą tiekėją pasirinkę (arba garantinį tiekimą turintys) vartotojai nuo liepos pokyčio šioje dalyje nepajus. Tačiau, R. Pociaus teigimu, nepriklausomi elektros tiekėjai reaguoja į rinkos pokyčius ir atitinkamai koreguoja savo dalį galutinėje kainoje.
„Nepriklausomi tiekėjai atnaujina planus, pas juos siūlymai atspindi tendencijas ir rinkos sąlygas. Jeigu mes nustatysime kainas kainą kartą per ketvirtį, tai tiekėjai – grubiai sakant, kartą per savaitę“, – kalbėjo VERT pirmininkas.
Dujų rinkoje – stabilumas
R. Pociaus teigimu, kalbant apie gamtines dujas matyti situacijos stabilizavimasis.
„Kalbant apie gamtines dujas, matome, kad gamtinių dujų didmeninėje rinkoje situacija yra nusistovėjusi, tai mes prognozuojame, kad kitą pusmetį tarifas tiek pirmai vartotojų grupei, tiek ir antrajai turėtų išlikti panašaus lygio, koks yra dabar“, - sakė R. Pocius.
„Pirmai grupei – 1,05, o antrai grupei – 59 centai už kubinį metrą. Kol kas kalbame apie pusmetį. Bet jeigu parlamentas pritars, bus koreguojama kas ketvirtį. Jeigu taip nutiks, tai nuo spalio bus kiti tarifai“, – antrojo pusmečio dujų preliminarias kainas, sutampančias su dabartinėmis, vardijo R. Pocius.
Jo teigimu, didmeninėje rinkoje svyravimai neprognozuojami.
„Aišku, niekas nežino, kokie geopolitiniai dalykai gali atsitikti. Prognozuojama kaina – 31 euras už MWh. Sutarėme su „Ignitis“ algoritmą, kad buitiniams vartotojams kainų portfelis turi diferencijuotas: dalis dujų pagal biržoje esančias kainas, dalis portfelio – kaina apdraudžiama, fiksuojama kaina pagal šios dienos duomenis“, – sakė VERT pirmininkas.
Antras elektros kainos mažėjimas šiemet
Įprastai dujų ir visuomeninės elektros kainos perskaičiuojamos du kartus per metus (kas pusmetį). Tačiau šiemet jau vasarį nutarta nustatyti naujus tarifus antrajam šių metų ketvirčiui (kovui-gegužei). Seimas artimiausiu metu spręs, ar leisti peržiūrėti tarifus dažniau.
„Seime yra iniciatyvos, kad VERT tarifus nustatytų kas ketvirtį, o ne kas pusmetį. Pagrindinė priežastis, kad tarifai galėtų greičiau atspindėti rinkoje esančias tendencijas“, – sakė R. Pocius.
Rinkoje atpigus dujoms buvo sumažinta jų kaina vartotojams, o atsižvelgiant į milijoninę ESO gautą permoką, pakoreguota ir visuomeninės elektros kaina bei reguliuojama kainos dalis nepriklausomą elektros tiekėją turintiems žmonėms. Pokyčių sulaukė ir elektrą gaminantys vartotojai.
Taigi, gamtinės dujos buitiniams vartotojams nuo balandžio 1 dienos atpigo po 24 centus už kubinį metrą. Kaip teigė R. Pocius, jos turėtų likti ir antrajam pusmečiui:
Pirmosios grupės vartotojams, naudojantiems dujas maistui ruošti ir sunaudojantiems iki 300 kubinių metrų per metus, dujos dabar kainuoja 1,05 euro už kubinį metrą (su PVM). Antrosios grupės gyventojams, naudojantiems dujas šildymui, – 0,59 euro. Daugiausiai suvartojančiai trečiajai grupei dujos kainuoja 0,55 euro už kubinį metrą. Pastoviosios tarifo dalys nesikeitė.
Visuomeninis elektros tiekimas, kurį užtikrinta bendrovė „Ignitis“, nuo balandžio 1 dienos pigo iki 0,5 cento. Pavyzdžiui, populiariausias „Standartinis“ planas, vienoje laiko zonoje, keitėsi nuo 21,9 cento iki 21,4 cento už kWh:
VERT duomenimis, visuomeninė elektra tiekiama 457 tūkst. gyventojų, sunaudojančių mažiausiai elektros (iki 1000 kWh per metus) ir priklausančių trečiajam rinkos liberalizavimo etapui, bet nepasirinkusių nepriklausomo tiekėjo.
Nuo balandžio 1 dienos įsigaliojo ir naujos ESO persiuntimo kainos – tai yra reguliuojamos elektros kainos dalis, turinti įtakos ir galutinei nepriklausomų tiekėjų bei garantinio tiekimo kainai, kurios taip pat mažėjo cento dalimi.
Pocius pasisakė dėl fiksuotų mokesčių elektros vartotojams
Daliai elektros tiekėjų jau imant taikyti abonentinius mokesčius vartotojams, VERT pirmininkas R. Pocius sako, kad savaime tai nėra problema, tačiau svarbu, jog taip nebūtų bandoma padengti tiekėjų deklaruojamus nuostolius, esą patiriamus dėl gaminančių vartotojų.
„Abonentiniai, taip vadinami, pastovieji mokesčiai, per mėnesį jie yra normali praktika. Ir reguliuojamoje dalyje mes turime išties planus – ir elektros, ir gamtinių dujų sektoriuose – tad tie mokesčiai gali būti taikomi.
Tik tiek, kad mes nepriklausomiems tiekėjams esame indikavę, jog per pastoviuosius mokesčius nebūtų taikomi mokesčiai gaminantiems vartotojams, kuriuos tiekėjai deklaruoja neva kaip nuostolius dėl taikomos šiandien taip vadinamos „net metering“ sistemos“, - sakė R. Pocius.
Jis turėjo omenyje saulės elektrinių savininkų dvipusę apskaitą, kai vasarą patiekę perteklines pagamintas kilovatvalandes jie šaltuoju sezonu taip pat atsiima kilovatvalandes. Tai skirtinga schema nuo „net billing“, kai kilovatvalandės verčiamos eurais, o paskui energijos trūkumą gaminantis vartotojas vėl įsigyja iš tiekėjo eurais.
Spaudos konferencijoje paliesta ir kita tema. Elektros tiekimo rinkos liberalizavimo procese dabar yra kilę įtampų dėl VERT išaiškinimo, kad tiekėjai neturi teisės reikalauti netesybų, rezervavimo mokesčių iš elektros vartotojų, nutraukiančių sutartis.
Elektros tiekėjas „Enefit“ skelbia paskaičiavęs, kad „pasikeitusi Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pozicija dėl netesybų ir kitų mokesčių taikymo privatiems klientais bei mažoms ir labai mažoms įmonėms bendrovei gali kainuoti iki 51 mln. eurų tiesioginių nuostolių. Įmonė kreipsis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą“, rašoma bendrovės pranešime.
VERT pirmininkas R. Pocius įsitikinęs, kad taryba priėmė teisingą sprendimą.
„Europos Komisija pateikė išvadą, kad taip, kaip yra perkeltas įstatymas Lietuvoje, tiekėjams neleidžiama taikyti absoliučiai jokių mokesčių, baudų ar rezervavimo mokesčių, netgi (susigrąžinti – red.) nuolaidų, kurios buvo suteiktos. Tai turėdami tokį išaiškinimą, mes, akivaizdu, kad juo vadovaujamės ir esame tikri, kad šitas kelias, ypač kuris yra orientuotas ginti kiekvieną Lietuvos elektros energijos vartotoją, yra teisingas“, - sako R. Pocius.
Šiuo metu VERT atlieka visų nepriklausomų elektros tiekėjų tyrimą, o rezultatus planuoja turėti iki vasaros pabaigos. Jeigu pastarieji neišgirs tarybos raginimo, reguliuotojas ketina priimti įpareigojantį sprendimą dėl iš vartotojų surinktų mokesčių grąžinimo. Iš tiekėjų kol kas tik „Ignitis“ yra sutikęs grąžinti mokesčius.
Pažėrė kritikos dėl šildymo infrastruktūros ir namų būklės
VERT narys Matas Taparauskas teigia, kad pasibaigęs šildymo sezonas buvo pigesnis nei praėjęs, o ateityje galima tikėtis kainų stabilumo. Anot jo, kuro kainos stabilizuojasi.
„Turbūt svarbiausia žinutė yra ta, kad bendrai vidutinė šalies šildymo sezono kaina buvo kaip ir 2021-2022 metų šildymo sezono kaina, palyginti su praėjusiu (sezonu) sumažėjo 17,5 proc., tačiau įvertinus tai, kad šildymo sezonais buvo skirtinga temperatūra, skirtingas šilumos poreikis, tai bendrai, palyginti su 2021-2022 metų sezonu, šiek tiek buvo mažesnė“, - sakė M. Taparauskas.
Pasak jo, kai kuriems miestams pavyksta užsitikrinti ypač mažą šilumos kainą.
„Natūralu, kad miestuose, kurie yra didesni, kur galima išnaudoti masto ekonomijos privalumus, šildymo kaina buvo žemesnė. Utenos šilumos tinklai galėjo pasiūlyti pigiausia kaina, nes jie100 proc. naudoja biokurą. Palanki biokuro situacija, miškinga vietovė, nemažai biokuro tiekėjo (…) leido užtikrinti, kad šilumos kaina laikytųsi viena žemiausių šalyje“, - sako ekspertas.
VERT narys prognozuoja, kad 2024-2025 metų šildymo sezono kainos šalyje turėtų būti panašios kaip ir per 2023-2024 metų sezoną.
„Galima tikėtis, kad šildymo kaina išliks panašaus lygio“, - sako M. Taparauskas.
Jo teigimu, Vilniaus kogeneracinė jėgainė, kuri, kaip planuojama, artimiausią šildymo sezoną veiks jau visu pajėgumu, sumažins sostinės priklausomybę nuo dujų. Tačiau ekspertas nesiėmė prognozuoti, kokią įtaką šilumos kainoms darys šis šimtamilijoninės vertės projektas.
„Vilniaus kogeneracinė jėgainė atlikusi visus bandymus. Vilniaus mieste tokio objekto prijungimas sumažins priklausomybę nuo gamtinių dujų. (..) Pati jėgainė veikia kaip nepriklausomas šilumos gamintojas, viskas priklausys nuo konkurencinės aplinkos“, - teigė VERT narys.
VERT atstovai skyrė dėmesio ir šilumos infrastruktūrai šalyje.
„Daugiabučiuose namuose esančios šildymo sistemos nėra pačios efektyviausios, modernizuotos ir atnaujintos. (…) Sistemų atnaujinimui reikia nemažai lėšų. Yra 3,5 tūkst. daugiabučių, kur naudojami elevatoriniai šilumos punktai, kurie sujungti su centrine sistema, neturi šilumokaičio. Natūraliai kyla klausimas, kodėl prižiūrėtojai per daugiau kaip dvejus metus neinformavo gyventojų, kad reikia sutvarkyti punktą ir atnaujinti“, - sakė M. Taparauskas.
VERT pabrėžia, kad ne jos užduotis yra kontroliuoti prižiūrėtojus, tačiau ji gali imtis sankcijų.
„Rolė kontroliuoti prižiūrėtojus tenka namų administratoriams. Patikrinus 50 daugiabučių, pusėje jų sistemos neatitinka reikalavimų. Dvylikoje nustatyta, kad prižiūrėtojai žinojo problemą. VERT planuoja jiems atestato sustabdymą“, - sako M. Taparauskas.
„Norisi šviesti gyventojus, kad jie susirūpintų. Tai turbūt yra pigiausias būdas, bent 10-15 proc. sumažinti šilumos suvartojimą pastate“, - teigia VERT narys.
