„Rinkos dalyviai šį pusmetį gabena didelius dujų kiekius į saugyklą Latvijoje, todėl darome prielaidą, jog žiemos sezonui bus pasiruošta laiku. Regionas sėkmingai ir iš anksto apsirūpina dujomis šaltajam laikotarpiui, kai jų poreikis bus didžiausias. Dujų transportavimo į saugyklą paslauga naudojasi ne tik Lietuvos, bet ir Europos dujų tiekėjai, įžengę į mūsų rinką pernai atidarius GIPL jungtį.
Be to, spartesniam Inčukalnio saugyklos pildymui pasitarnauja pernai išplėsta ir dabar maksimaliai išnaudojama dujotiekių jungtis tarp Lietuvos ir Latvijos. Dujų infrastruktūra, atliktos investicijos bei brandus rinkos dalyvių požiūris į situaciją prisideda prie Baltijos regiono energetinio saugumo didinimo ir pasiruošimo artėjančiai žiemai“, – sakė „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.
„Amber Grid“ pažymi, kad per šių metų sausį – birželį į Lietuvos dujų perdavimo sistemą iš viso buvo transportuota 18,8 TWh dujų, neskaičiuojant tranzito į Karaliaučiaus sritį. Tai iš esmės tiek pat, kaip ir pernai tuo pačiu metu, kai į Lietuvą buvo patiekta 19,1 TWh dujų. Didžioji dalis šių importuotų dujų buvo tranzitu perduotos į kitas Europos Sąjungos šalis.
Dujų poreikis Lietuvoje toliau mažėja. Per šį pusmetį šalyje buvo suvartota 6,3 TWh dujų arba 34 proc. mažiau nei 2022 metų pirmąjį pusmetį, kai šalies dujų poreikis siekė 9,6 TWh. Vidaus dujų vartojimas mažėjo dėl šiltų žiemos orų, pirmaisiais metų mėnesiais buvusios aukštos dujų kainos ir dėl to ženkliai sumažėjusio dujų panaudojimo trąšų gamybai bei miestų šildymui, nurodoma pranešime žiniasklaidai.
Lietuvą ir Lenkiją jungiančiu GIPL dujotiekiu 2023 metų sausio – birželio mėnesiais į Europą buvo transportuota 2,3 TWh dujų, o į Lietuvą – 1,7 TWh.
Per Klaipėdos SGD terminalą, pagrindinį dujų tiekimo šaltinį Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims, per 2023 metų pirmąjį pusmetį buvo patiekta 87 proc. (16,4 TWh) visų į sistemą transportuotų dujų. Srautas iš Latvijos sudarė 3,9 proc. (0,7 TWh), iš Lenkijos – 9,1 proc. (1,7 TWh), praneša „Amber Grid“.