Antradienį žiniasklaidai pristatytos Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro bloko statybos. Anksčiau tikėtasi, kad sostinė jau šį rudenį arba žiemą galės pradėti šildytis biokuru. Tačiau teks dar palaukti.
Kaip pasakojo biokuro jėgainės projekto vadovas Andrius Agintas, VKJ sudaro du blokai.
„Atliekų dalis pastatyta ir veikia. Dabar baigiame biokuro jėgainės bloko statybas. Kad suprastumėte mastą – iš viso yra 45 statiniai. Objekte dirba 6 pagrindiniai rangovai, kurie šiuo metu turi apie 40 subrangovų.
Dienos metu objekte yra per 200 darbuotojų, kurie darbus atlieka fiziškai. Nevertinant to, kad toliau dirba statybų valdymo, projektavimo komandos, inžinieriai, kurie užbaigia tolimesnius projektavimo darbus, kas būtina“, – dėstė jis.
A. Agintas negalėjo įvardinti, kiek tiksliai objektas yra užbaigtas šiuo metu.
„Procentais įvardinti sudėtinga, nes mes stebėseną atliekame pagal atskirus statinius, kiekviename baigtumas yra skirtingas. Pavyzdžiui, visi požeminiai tinklai yra baigti, dangos irgi yra skirtingos. Pavyzdžiui, už mano nugaros esantys silosai, iš esmės yra baigti, liko sutvarkyti tik įėjimą į juos, paleisti viduje esančią technologinę įrangą“, – aiškino jis.
Jis įvardijo, kad šiuo metu pagal projekto grafiką, pirmoji pagaminta šiluma iš biokuro yra numatyta 2023 metų pirmąjį ketvirtį.
M. Burokas aiškino, kad paleidimui yra ruošiamasi.
„Tam ruošiamės iš esmės. Pradėti biokuro pirkimai, kaupiame biokurą vasarą. Žinoma, kaina yra kitokia nei istoriškai. Sukaupsime aikštelę bandymų laikotarpiu. Visada yra rizika, kad teks nukelti. Kol kas rizikas valdome, atrodo, kad planas, pagal geopolitinę situaciją, pagal medžiagų kaupimą, pagal rinkos situaciją, atrodo realus. Be abejo, lygiai taip pat tikėjome, kad bus anksčiau.
Buvo sudėtinga prisišaukti rangovus, objektas nėra patrauklus šiuo metu. Visi statė, visi darė, visi investavo. Dėl to medžiagų tiekimai buvo problematiški. Kai kurių medžiagų trūko, kitų terminai išaugo 2 ar 3 kartus. Turime kritinės įrangos sąrašą, kuri yra svarbi ir kurią būtina užsakyti kiek galima iš anksto, kad tas planas išsipildytų.
Reikia suprasti, kad užsidarė tam tikros rinkos karo kontekste. Statybinių medžiagų tiekimai tapo problematiški. Nepaisant to turime, daug kompleksinės įrangos. Yra ventiliatoriai, kurie siekia 1 megavatą galios. Jų nepaimsi ir nenusipirksi. Visi komponentai, kas susiję su elektros dalimi, yra išaugę“, – pasakojo jis.
Politinė įtaka
M. Burokas pridūrė, kad biokuro blokas gali būti pabrangęs apie 10 proc.
„Tačiau viščiukus skaičiuosime rudenį. Esame padarę sutarčių indeksavimą. Pirmieji perskaičiavimai bus rudens link. Matysime tada, koks bus pokytis.
Bandymai yra toks dalykas, kurių negali prognozuoti. Galime bandyti leistis ir nepasileisti. Ką pasimokėme, kad užkelti lūkesčių nereikia. Tikrai nenorėčiau sakyti, kad pakeisime 2022–2023 metų šildymo sezono kainas“, – įvardijo jis.
VKJ vadovas teigė, kad pilnu pajėgumu, t. y., kad šilumos tinklai galės paimti iš jų viską, dirbti tikisi kitų metų šildymo sezoną.
M. Burokas tvirtino, kad politika jų darbui įtakos neturi.
„Mums įtakos turi rangovai, jų sklandus darbas, medžiagos patiekimas, įrangos tiekimas“, – sakė jis.
Pašnekovas įvardijo, kad VKJ tenkins apie 40 proc. Vilniaus poreikio.
„Mūsų efektas, nekalbant ar tai būtų mazutas, ar dujos, ar kitas iškastinis kuras – pilna jėgainė su dviem dalimis (tiek atliekos, tiek biokuras) tenkins apie 40 proc. Vilniaus poreikio. Tai ta apimti sumažinsime iškastinio kuro dalį Vilniaus mieste“, – sakė jis.
Apie tai, kad biokuro katilai Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje šią žiemą dar neveiks paskelbta balandį.
Pranešta, jog su įmone „Valmet“ pasirašyta sutartis, pagal kurią du biokuro katilai bandomuoju režimu turėtų pradėti dirbti 2023 metų pirmąjį ketvirtį. Anksčiau tikėtasi, kad sostinė jau rudenį arba žiemą galės pradėti šildytis biokuru.
„Reikia turėti omenyje, kad geopolitinė krizė ir karas Ukrainoje veikia tiekimo grandines bei kelia iššūkių statybų projektams visoje Europoje. Tačiau esame pasiryžę įveikti kylančius iššūkius ir darbus atlikti kiek įmanoma greičiau“, – pranešime cituojama „Valmet“ energetikos verslo padalinio katilų rekonstrukcijos ir konversijos direktorė Niina Ollikka.
Savo ruožtu jėgainės generalinis direktorius M. Burokas tuomet sakė, kad dės visas pastangas, jog darbai būtų baigti kuo anksčiau artėjantį šildymo sezoną. „Tačiau suprantame, kad karas Ukrainoje kelią iššūkių ir rangovams“, – pridūrė jis.
Praėjusią savaitę Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo centralizuoto šilumos tiekimo įmonėms leidžiama lanksčiau įsigyti krosnyse naudojamo dyzelino ir mazuto. Svarstoma, kad Vilniuje mazutas šildymo sezonu gali būti naudojamas pritrūkus dujų ir siekiant sumažinti sąskaitas vartotojams.
Trūko nedaug
VKJ biokuro bloko darbus 2018 metais pradėjo Lenkijos įmonė „Rafako“. M. Burokas pasakojo, kad jie nutrūko 2020 metų spalį.
„Labai nedaug trūko, kad viskas būtų pabaigta, nes buvo labai didelė inercija. Daug statybininkų buvo aikštelėje, tas sumaišė“, – sakė jis ir pridūrė, jog projektas bus užbaigtas kitais metais.
VKJ vadovas ragino ieškoti būtų, kaip situacija taisyti, o ne kaltųjų.
„Suvokiame visą energetikos kainų pasiutpolkę. Reikia didesnio indelio. Nepaisant to, kad statybų terminai yra tokie. Dabar darome didesnį atliekų sutvarkymo kiekį, kas leis prisidėti prie iškastinio kuro mažinimo. Situacija yra gana sudėtinga.
Pradedant nuo to, kad rangovas nesugebėjo pabaigti sutarties. Tačiau nuo to laiko begalė darbų buvo padaryta. Restartuoti nėra paprasta. Negali ateiti ir pasakyti: sudėk langus. Visi klausia, koks yra baigtumas, ko trūksta, kaip bus su defektais.
Realiai pastatyti naują daiktą užtrunka greičiau negu pastatyti nepabaigtą. Kai pradėjome pirkti, negalvojome, kad būsime tokie negeidžiami. Rinkoje statė visi kas ką galėjo“, – pasakojo jis.