Metas paskaičiuoti iš naujo – kam geriau fiksuoti kainą?
Elektros tiekėjas „Ignitis“ komentuoja „Delfi“, kad šiuo metu apie 200 tūkst. bendrovės klientų baigiasi plano fiksavimo laikas. Pasak bendrovės, tuo atveju, jei tiekimo kaina fiksuota maždaug prieš 1,5 metų, gali būti, jog vartotojui artėja kainos fiksavimo pabaiga.
„Reikšmingam skaičiui mūsų klientų metų sandūroje baigiasi turimas fiksuotos kainos planas“, – pranešime teigia „Ignitis“ klientų aptarnavimo vadybininkė Gabrielė Kalniškytė.
Pasak jos, visi „Ignitis“ klientai gali pasikeisti pasirinktą planą. Tiesa, ilgiau nei dvejiems metams fiksuoti kainą „Ignitis“ specialistė nepataria, nes rinka pernelyg dinamiška. Bendrovė skaičiuoja, kad maždaug 85 proc. buitinių elektros vartotojų yra pasirinkę fiksuoto tarifo planus.
„Daliai klientų, kurie elektros energiją vartoja išmaniai, – fiksuota kaina, net ir kainoms biržoje kylant, nėra aktuali. Tuo tarpu klientams, kurie pavasarį rinkosi su biržos kainomis susietus planus tam, kad galėtų sutaupyti, dabar rekomenduotumėme kainą fiksuoti“, – naujienų portalui sako „Enefit“ privačių klientų komunikacijos ir rinkodaros vadovė Ieva Krikštopaitytė.
„Laukti lapkričio ar gruodžio tikrai neverta, nes istoriniai duomenys rodo, kad šaltuoju laikotarpiu elektros kainos turi tendenciją kilti. Kainos fiksavimas leis apsisaugoti nuo kainos kilimo ir žiemą jaustis saugiai“, – priduria atstovė.
Anot jos, fiksuojant kainą svarbu įsivertinti ir ateities poreikius – jei pavasarį vartotojas vėl ketina grįžti prie su birža susieto plano, užteks kainą fiksuoti pusei metų. O jei siekia tikrumo ir stabilumo ilgesniam laikotarpiui, tuomet kiekvieną mėnesį stabilią kainą už kilovatvalandę užtikrins ilgesni planai.
„Elektrum Lietuva“ sako, kad paprastai metų pabaiga yra simbolinė riba, kai besibaigiančių galioti sutarčių skaičius būna didesnis, taip pat įtakos vis dar turi masiniai gyventojų pasirinkimai, paskatinti tam tikrų liberalizacijos bangų.
„Pavyzdžiui, šiemet sutartys kaip tik baigs galioti daliai antrosios bangos klientų, kurie kainą buvo užfiksavę 18 mėnesių. Tad visoje rinkoje bus nemažai gyventojų, kurie iš naujo rinksis, kokia kaina toliau mokės už elektrą, tarp mūsų klientų tokių bus maždaug 10 proc.“, – komentuoja „Elektrum Lietuva“ produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas.
„Šiuo atveju, kai sutartys baigiasi žiemą, gyventojams patariame galvoti apie naujos kainos fiksavimą iš anksto, nes vien dėl sezoniškumo faktoriaus elektros ir kitų energetinių išteklių kainos šaltuoju metų periodu būna aukštesnės“, – sako jis.
Pasak M. Kavaliausko, tokios žemos kainos, kokios yra dabar, iki žiemos gali neišsilaikyti.
Tiekėjai klientus, kurių sutartys artėja prie pabaigos, informuoja elektroniniais laiškais, SMS žinutėmis arba telefonu. Dalis bendrovių leidžia sudaryti sutartį dabar, tačiau tiekimo pradžią su tam tikra užfiksuota kaina numatyti nuo kitų metų sausio.
Tiekėjų kainas leidžia palyginti VERT skaičiuoklė (kurią galima rasti čia), taip pat Lietuvos energetikos agentūra (LEA) kas savaitę pateikia tiekėjų kainų lyginimus.
Antradienį LEA paskelbė, kad per pastarąją savaitę du tiekėjai siūlomų 24 mėn. fiksuotos kainos planų tarifus padidino: „Enefit“ – 5 proc., „Ignitis“ – 2 proc., o vienas tiekėjas – „Elektrum Lietuva“ – tarifų nekeitė. Siūlomų 12 mėn. fiksuotos kainos planų tarifus „Enefit“ padidino 4–5 proc., „Ignitis“ – 2–3 proc., o „Elektrum Lietuva“ tarifų nekeitė.
Šiuo metu nepriklausomų tiekėjų 24 mėn. fiksuotos kainos planų 1 kWh vidutinė kaina siekia 23,3 cento už kWh (dvi laiko zonos) ir 24,2 cento už kWh (viena laiko zona), o 12 mėn. – atitinkamai, 22,9 ir 23,7 cento už kWh.
Papildomai pateikiame pačių tiekėjų svetainėse nurodomas kainas. Palyginimui parinkti trumpiausio fiksavimo, vienos laiko zonos tarifai su ESO „Standartiniu“ planu. „Elektrum Lietuva“ ir „Ignitis“ skaičiavime pasirenkamas įsigaliojimas nuo sausio 1 dienos. „Enefit“ taiko papildomą 2 eurų mėnesio mokestį.
Išsamesnė informacija – tiekėjų interneto svetainėse.
Siūlo naudotis suteiktomis laisvėmis
Energetikos ekspertas Martynas Nagevičius sako, kad vartotojai gali nebijoti keisti sutartis kaip galima dažniau.
„Kadangi Seimas priėmė įstatymą, kad buitinis vartotojas gali bet kada nutraukti fiksuotą kainą, tai nebeliko rizikos elemento šitame pasirašyme. Tu gali pasirašyti sutartį ir pamatyti, kad kitas tiekėjas po mėnesio siūlo geresnę kainą ir nutraukti tą sutartį, pasirašyti su kitu tiekėju. Ta prasme, tu gali žaisti į vieną pusę“, – sako Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas Martynas Nagevičius.
Jo teigimu, tokius įstatymus galima vertinti kritiškai, tačiau bet kuriuo atveju tai palanku vartotojams.
Primename, jog Seimas balandį priėmė įstatymo pataisas, kuriose numatyta, kad nepriklausomi elektros tiekėjai (NET) gali vienašališkai mažinti elektros kainą. Be to, naujoms sutartims draudžiama numatyti sutarties nutraukimo, tiekėjo keitimo mokesčius ar netesybas, kurie būtų taikomi už vienašališką sutarties nutraukimą.
Tiesa, nevertėtų pamiršti: jeigu bendrovė pritaiko nuolaidas, jas – nepasibaigus kainos fiksavimo ar sutarties terminui – gali tekti grąžinti.
Lietuvos energetikos agentūra komentuoja „Delfi“, kad jeigu sutartys baigiasi, visada naudinga anksčiau, nelaukiant jų pabaigos, pasidomėti nepriklausomų tiekėjų pasiūlymais, kurie skelbiami jų interneto svetainėse.
„Jeigu dabar tiekėjų siūlomi tarifai yra mažesni už vartotojo sutartyje numatytus tarifus, tai tikslinga perrašyti šią sutartį su mažesniais tarifais. Šiuo metu tiekėjų siūlomi sutarčių įsigaliojimo terminai – nuo lapkričio 1 dienos, gruodžio 1 dienos ir 2024 metų sausio 1 dienos.
Bent du tiekėjai siūlo mažesnius tarifus, jei sutartys įsigaliotų nuo 2024 metų sausio mėn.“, – komentuoja LEA Energetikos duomenų analizės centro laikinasis vadovas Vytenis Gudelis.
Pasak jo, nors elektros kainų ateities sandorių duomenys kol kas nerodo smarkaus kainų augimo šių metų pabaigoje ar kitų metų pradžioje, tačiau dabartiniai įvykiai Artimuosiuose Rytuose ar kitose pasaulio vietose gali sukelti gamtinių dujų, kurios turi didelę įtaką elektros kainai, augimą.
Palyginti su 2023 metų pavasariu ar vasara, šiuo metu yra didesnė energetinių resursų brangimo rizika.
„Todėl nenorintiems labai rizikuoti, reikėtų šiek tiek vėliau rinktis nefiksuotos kainos (su birža susietus) planus“, – sako LEA ekspertas.
Nepriklausomų tiekėjų rinkos dalis ir liberalizacijos pažanga:
Reguliuojama kaina taip pat keis sąskaitas
Nuo Naujų metų įsigalios ir kitokia valstybės reguliuojama kainos dalis. Jos dedamosios turėtų būti patvirtintos iki rudens pabaigos.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pažymi, kad persiuntimo ir VIAP reguliuojamos dedamosios visiems buitiniams vartotojams yra vienodos ir keisis visiems vartotojams nuo 2024 metų sausio 1 dienos.
„Todėl nepriklausomą tiekėją pasirinkusiems vartotojams reiktų turėti omenyje, kad dabar teikiami tiekėjų pasiūlymai yra su tiekėjams dabar žinomomis reguliuojamomis dedamosiomis (galiojančiomis 2023 metais), bet ne tomis, kurios galios nuo 2024 metų sausio 1 dienos“, – sako VERT.
Pavyzdžiui, perdavimo paslaugos kainos viršutinė kitiems metams siekia 1,329 cento už kWh (tai 103,07 proc. daugiau palyginti su 2023 metams bendrovei „Litgrid“ nustatyta perdavimo paslaugos kainos viršutine riba (0,654 cento už kWh). Kainos nurodytos be PVM.
Skirstymo paslaugų kainos viršutinė riba yra 2,949 cento už kWh – 1,51 proc. didesnė (šiems metams buvo nustatyta 2,905 cento už kWh).
VIAP kaina yra pateikta tarybos posėdžiui tvirtinti ir siekia 0 cento už kWh (šiems metams ji buvo neigiama ir siekė -0,780 cento už kWh).
Dar turės būti patvirtinta papildomų paslaugų įsigijimo prie perdavimo paslaugos kaina (ankstesnis pavadinimas – sisteminių paslaugų kaina) bei papildoma dedamoji prie persiuntimo kainos.
Tiekėjai sako, kad laukti reguliuojamos dalies tvirtinimo nėra prasmės, nes ji visiems tiekėjams vis tiek bus vienoda.
„Klientams, kuriems reikia priimti sprendimą ir pasirinkti planą ar sudaryti sutartį su nepriklausomu elektros energijos tiekėju, neverta nieko laukti, nes nepriklausomo tiekėjo pasiūlymuose nurodoma tiekimo kaina nesikeičia visą pasirinktą fiksavimo laikotarpį, o reguliuojama dalis, jei keisis, ji keisis visų tiekėjų klientams vienodai“, – „Delfi“ komentavo „Ignitis“ atstovė Laura Beganskienė.
„Tad šiuo atveju tiekėjams ir jų pasiūlymams reguliuojama elektros energijos kaina neturi įtakos, turima omenyje, kad tiekėjas nederina savo pasiūlymo klientui pagal reguliuojamos kainos dydį“, – sako ji.
„Elektrum Lietuva“ produktų vystymo vadovas M. Kavaliauskas teigia, jog geriausias sprendimas šiuo metu – užsitikrinti, kad ta dalis, kuri priklauso nuo paties vartotojo, būtų pasirinkta teisingai.
„Dabar yra pats palankiausias metas persižiūrėti, ar turima elektros tiekimo kaina yra konkurencinga lyginant su rinkoje šiuo metu siūlomomis kainomis, ir kuo greičiau priimti sprendimą, jo neatidedant vėlesniam laikui“, – komentuoja M. Kavaliauskas.
Pasak jo, tikėtina, kad reguliuojama kainos dalis didės, tačiau sunku pasakyti, kiek. Nepriklausomi elektros tiekėjai tam neturintys jokios įtakos.
Trečiojo rinkos liberalizavimo etapo vartotojams, nepasirinkusiems nepriklausomo tiekimo, taikomas visuomeninis tiekimas, o jo kilovatvalandės kaina yra 22,7 cento (su „Standartiniu“ planu, viena laiko zona).
VERT atstovai praėjusią savaitę pristatė prognozes visuomeninės elektros kainai, kuri galimai šiek tiek sumažės: antrajam kitų metų pusmečiui numatoma 21,58 cento už kWh kainos viršutinė riba (palyginti su 22,264 cento riba šių metų antrąjį pusmetį). Tai yra nediferencijuota kaina, kuri dar keistųsi priklausomai nuo konkretaus „Ignitis“ (atsakingo už visuomeninį tiekimą) plano.
Permainingi vėjai energetikoje – yra ir pesimizmo ženklų
Greta minėtų reguliuojamų infrastruktūros kainų kita bendros kainos dedamoji yra rinkos komponentė. Nors spalio vidutinė kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje kol kas yra mažesnė nei rugsėjo, esama rizikų, kad elektra brangs.
Energetikos ekspertas M. Nagevičius sako, jog dėl paaštrėjusios situacijos Artimuosiuose Rytuose sunku prognozuoti, kas vyks elektros rinkoje.
„Visi žiūri, į ką tai išsivystys, yra net tokių prognozių, kad jeigu prasidės regioninis konfliktas, išsilies su Irano įsitraukimu, tai gali būti, kad labai smarkiai brangs nafta, tada brangs ir dujos“, – sako M. Nagevičius.
Kita vertus, pasak jo, pastarąsias porą savaičių Baltijos regione buvo vėjuota, jėgainės gamino daug elektros.
„Bet tas vėjas ne visą laiką bus toks stiprus, kaip dabar. Tad kas dėl ateities, viskas priklauso nuo dviejų dalykų – kas vyks pasaulyje, geopolitikoje ir nuo to, kokia bus žiema Europoje, koks bus klimatas.
Jeigu bus šilta žiema, mažas dujų vartojimas, dujų kainos labai smarkiai neaugs, tai tada galima tikėtis, kad tos (elektros – red.) kainos neaugs“, – sako M. Nagevičius.
Didmeninės elektros kainos pokyčiai Lietuvoje (savaitinės kainos):
„Elektrum Lietuva“ sakė, kad elektros kainos dėl politinio nestabilumo Rytuose jau dabar auga.
„Neturime garantijų, kada vėl bus galima pasirašyti elektros tiekimo sutartį tokiomis sąlygomis ir apsisaugoti nuo kainos neapibrėžtumo rizikos“, – sako bendrovės atstovas M. Kavaliauskas.
„Ignitis“ jau anksčiau skelbė, kad nedidelis energijos brangimas prognozuojamas, tačiau prognozės saikingai optimistiškos.
„Enefit“ rizikų valdymo padalinio vadovas Valdemar Fiodorovič atkreipia dėmesį, kad ilgėjant tamsiam paros metui elektros kainos įprastai ima kilti, o labiausiai į tai dėmesį turėtų atkreipti planuojantieji savo suvartojimą pagal biržoje besiformuojančias kainas.
„Tokiems klientams rekomenduojama peržiūrėti savo vartojimo įpročius ir prisitaikyti prie naujų tendencijų: vartoti daugiau energijos naktį arba savaitgalį, taip pat peržiūrėti turimą ESO persiuntimo planą, kad būtų maksimaliai išnaudojami kainų skirtumai“, – pranešime teigė „Enefit“ ekspertas.
„Elektrum Lietuva“ taip pat rekomenduoja peržiūrėti, ar turimas ESO planas tikrai atitinka kliento vartojimo įpročius ir kiekius, arba, jeigu yra galimybė, pasikeisti į kitokios laiko zonų apskaitos modelį.
LEA Energetikos duomenų analizės centro duomenų analitikas Dovydas Balčiūnas „Delfi“ komentuoja, kad pagal elektros energijos ateities sandorius prognozuojama, jog didmeninės elektros kainos ateinančią žiemą Šiaurės Europoje gali pakilti iki 80 eurų už MWh lygio, o Vokietijoje – iki 150 eurų (arba, atitinkamai, 8 ir 15 centų už kWh, be PVM).
„Vertinant seniau buvusius ateities sandorius, elektros rinkoje matomas šioks toks pesimizmas ir kainos šiai žiemai prognozuojamos apie 20 eurų už MWh didesnės nei buvo manoma spalio mėnesio pradžioje. Svarbu pabrėžti tai, kad Lietuva yra arčiau Vokietijos kainų lygio.
Tiesa, pernai tokiu pačiu metu buvo prognozuojamos apie 400 eurų už MWh siekiančios didmeninės elektros kainos, kai realybėje sausio mėnesį siekė 103 eurus už MWh“, – sako jis.
D. Balčiūnas atkreipia dėmesį, kad viena iš galimybių augti elektros kainoms yra ir didėjančios gamtinių dujų kainos.
Gamtinių dujų kaina 2023 metais (TTF) – vasarą dujos smarkiai atpigo, tačiau rudeniop fiksuojamas brangimas:
Anot jo, nagrinėjant istorinius duomenis, pavyzdžiui, 2020–2021 metų šildymo sezoną, Lietuvoje vidutinės mėnesio elektros kainos spalio–kovo mėnesiais svyravo 37,7–59,2 euro už MWh ribose ir didžiausios didmeninės elektros kainos būtent ir buvo sausio–vasario mėnesiais.
„Tai yra, vadovaujantis istoriniais duomenimis, galima teigti, kad šalti orai turi įtakos elektros kainų augimui, tačiau tai labai priklauso ir nuo vietinės generacijos, geopolitinės situacijos ir kitų faktorių“, – sako D. Balčiūnas.
Tiesa, anot jo, pagal istorinius duomenis matoma ir kita tendencija, kad šalčiausiais mėnesiais didmeninės elektros kainos būdavo panašios ar net mažesnės nei karščiausiais vasaros mėnesiais, o ruduo ir pavasaris pasižymi santykinai mažesnėmis kainomis.
„Taigi, rinkos ekspertų vertinimu, sezoninis kainų augimas yra galimas, tačiau tokių kainų šuolių, kokie buvo 2021 metų pabaigoje ir 2022 metais, nėra tikimasi“, – sako D. Balčiūnas.
Primename, kad kitąmet nėra planuojamos valstybės kompensacijos gyventojams už dujas ar elektrą. Dujų kaina antrąjį šių metų pusmetį dar kompensuojama, bet elektrai ši priemonė galiojo iki metų vidurio.
2022 metai išsiskyrė ypač aukštomis energijos kainomis, kurių kilimą paskatino ir Rusijos invazija į Ukrainą, todėl buitiniams ir verslo vartotojams buvo numatomos kompensacijos.