Kaip skelbia LNK žinios, kai kurie jau ir perplanuoja šeimos biudžetą, ima veržtis diržus nuo dabar.
„Baisu, kas darysis, nežinau, bet bus kaip bus. Nieko mes nepakeisim, taupysim“, – sako vilnietė.
„Yra tų pamąstymų, kaip sudėlioti šeimos finansus, kad išgyventume šią žiemą“, – teigė kita kalbinta vilnietė.
„Atvykau iš Baltarusijos, ten kainos yra žemesnės, nes mes turime diktatūrą. Todėl čia, nors ir didesnės kainos, bet mane tenkina“, – teigė kalbinta vaikinas.
Praėjęs šildymo sezonas buvo rekordiškai brangus, o ekspertai ir dabar nieko gero nežada. Akivaizdu, kad šiemet šildymo sąskaitos didės, tačiau atviras klausimas lieka kiek. Kalbama, kad Vilniuje kainos gali didėti nuo 10 iki 30 proc.
„Viena didelė papildoma rizika, kurios nebuvo praėjusiame šildymo sezone yra apskritai kuras: ar užteks dujų Europai, ar ne. Kyla papildomos kalbos, alternatyvų svarstymas, kaip ir mazuto deginimas“, – teigė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Adomas Bužinskas.
Būtent prieštaringai dėl galimos taršos vertinamas mazuto deginimas kainas turėtų sumažinti.
„Aš labai džiaugiuosi, kad pavyks suvaldyti kainas didžiosiose savivaldybėse – Klaipėda, Vilnius, Šiauliai, Panevėžys – kur degins mazutą. Be abejo mums tai gali patikti, nepatikti, bet laikotarpis, kurį mes deginsime mazutą yra trumpas“, – komentavo energetikos ministras Dainius Kreivys.
Vienas galimų variantų – mazutą pirkti iš Lenkijos. Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) kalba ir apie tūkstantines investicijas, kurių prireiks įrangai.
„Investicijų suma preliminariai svyruoja tarp 700-800 tūkst. eurų“, – komentuoja VŠT vadovas Gerimantas Bakanas.
Tačiau galutinės kainos kam ruoštis vadovas prognozuoti nesiryžta.
„Labai sunku atsakinėti į šį klausimą. Vienas dalykas, taip mes šiandieną matome indikacijas, kad lyg biokuro kaina kyla. Ji, natūralu, turės tam tikros įtakos. Iš kitos pusės, mazuto kainos, tą ką mes dabar matome, jos nesvyruoja ir yra pakankamai geros“, – teigė G. Bakanas.
Kai kurie politikai ir ekspertai kaip išsigelbėjimą mato didesnį biokuro kiekio naudojimą.
„Biokuras yra tokia kuro rūšis, kuri yra mūsų šalies kompetencijoje. Ir, manau, kad Vyriausybei reikėtų kokio susitarimo siekti šiam šildymo sezonui“, – teigė energetikos ekspertas Rimantas Zabarauskas.
„Pirmiausia tai didesnis vietinės prasčiausios žaliavos gaminimas valstybiniuose miškuose bei didesnis jos naudojimas mūsų šilumos tiekimo įmonėse. Čia vienas ir svarbiausias klausimas“, – sako Lietuvos biomasės energetikos asociacijos vadovė Vilma Baturo.
Dalis politikų kalba apie valstybinius miškus ir regioninius parkus, kur išvertę medžiai, anot jų, paliekami supūti.
„Biokuras šiandien kainuoja keturis kartus daugiau nei prieš metus. Į situaciją turi įsikišti valstybinės institucijos. Mūsų pinigai pūva miške vietoje to, kad būtų perdirbti ir panaudoti biokurui ir mes visi mokėtume mažiau“, – teigė parlamentaras, socialdemokratas Algirdas Sysas.
Jei biokuro kaina nesikeis, kainų didėjimą pajus ne tik sostinė, bet ir kitos nuo biokuro priklausančios savivaldybės.
„Dabar energetinė situacija tokia, kad yra anomalija ir, jei iš Baltarusijos importas nutrūko, tai atitinkamai gali būti reguliuojamas eksportas. Rinkos dalyviai nori pasipelnyti, visada, visais laikais. Krizių laikotarpiais yra rinkos žaidėjų kurie labai gerai uždirba, nemanau, kad biokuro tiekėjai ar gamintojai yra išimtis“, – sako R. Zabarauskas.
Ministras sako, kad susitarimas yra.
„Su urėdijomis buvo aiškiai sutarta, kad urėdija pateiks didesnį kiekį biokuro į rinką artimuoju laikotarpiu. O vidutiniu laikotarpiu urėdija įsigis reikiamą įrangą, kad pati galėtų ruošti biokurą ir taip padėti amortizuoti aukštas biokuro kainas rinkoje“, – komentavo D. Kreivys.
Socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas sako, jog išgyventi žiemą padėtų ir mažesnė mokesčių našta.
„Manau, kai kurių priemonių su PVM tarifu reikia imtis“, – sako jis.