Laukia nurodymo
Panevėžį bei dar šešias savivaldybes šildančiai bendrovei „Panevėžio energija“ priklausanti, prieš penkiolika metų statyta termofikacinė elektrinė per 2022-uosius dirbo vos aštuonias dienas.
Per tiek laiko joje spėta pagaminti ir parduoti 2,6 tūkst. MWh elektros.
Atpigus elektrai, krosnis vėl teko išjungti.
Įmonės atstovės spaudai Daivos Paulauskienės teigimu, bendrovė su Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriumi „Litgrid“ pasirašė sutartį, pagal kurią Panevėžio elektrinė privalo būti pasiruošusi bet kada pradėti gaminti elektros energiją, kad būtų patenkintas šalies elektros poreikis.
„Teikdami tą paslaugą, turime būti nuolat pasiruošę, kad mums gavus užsakymą gaminti elektrą ir tiekti į nacionalinį tinklą, per 12 valandų Panevėžio elektrinė pradėtų dirbti maksimaliu pajėgumu“, – sako D. Paulauskienė.
Anot jos, bendrovė savo ruožtu ir pati galėtų užkurti elektrinę ir joje pagamintą elektrą pardavinėti biržoje.
Tačiau brangiomis dujomis kūrenamoje termofikacinėje pagamintos elektros savikaina išeitų tokia didelė, kad jos kaina būtų tiesiog nekonkurencinga.
Pajamos už laukimą
Nors elektrinė stovi be darbo, D. Paulauskienės teigimu, Panevėžiui ji neneša nuostolių.
„Nors dabar elektros negaminame, teikiame paslaugą – užtikriname galimybę bet kuriuo metu pradėti gaminti elektros energiją. Už šią paslaugą bendrovė irgi gauna pajamas, kurios padengia elektrinės išlaidas, tad jos veikla nėra nuostolinga“, – aiškino įmonės atstovė.
Anot jos, kad vėl pritrūkus elektros, kaip buvo nutikę praėjusią vasarą, Panevėžio elektrinė būtų įdarbinta, ji negali tiesiog stovėti užrakinta: turi būti nuolat paruošti ir įrenginiai, ir personalas.
„Kai įrenginiai, 3–5 mėnesius stovėję nejudinami, staiga paleidžiami, visko gali atsitikti. O mes turime užtikrinti, kad nebus jokių netikėtumų ir elektrinė galės pradėti gaminti elektrą. Tam reikia ir personalo. Už tą paslaugą gaunamus pinigus išlaikomi darbuotojai, o energetikai šiais laikais nesimėto“, – sako D. Paulauskienė.
Rekonstrukcijai – kelios dešimtys milijonų
Įmonės užsakymu elektrinės technologijos patobulinimo analizę atlikę Lietuvos energetikos instituto ekspertai numatė galimybę įrengti energijos kaupimo sistemą.
„Sukaupta elektra būtų panaudota elektrinei užkurti nesant elektros energijos tinkle ir miesto elektros energijos vartotojų poreikiams tenkinti“, – teigė D. Paulauskienė.
Bendrovė teigia ieškanti būdų, kaip būtų galima elektrą gaminti termofikacinėje kūrenant ne brangias dujas, o pastatant biokuru varomus garo katilus ir panaudojant 9,5 MW galios esamą garo turbiną.
Įmonės atstovai tvirtina, jog modernizavus Panevėžio elektrinę – nuo brangių dujų perėjus prie gerokai pigesnio kuro, atsivertų galimybė ne tik gaminti pigesnę elektros energiją.
Iš to išloštų ir centralizuotai besišildantieji,kol kas iš termofikacinės negaunantys jokios apčiuopiamos naudos.
Mat elektros gamybos procese išsiskirianti šiluma galėtų būti panaudojama centralizuotai tiekiamam šildymui ir karštam vandeniui ruošti.
Pasak D. Paulauskienės, dėl termofikacinės pertvarkos bendrovė dar pernai kreipėsi į Energetikos ministeriją.
Spalį vykusiame „Panevėžio energijos“ atstovų susitikime su energetikos viceministre bei kitais Energetikos ministerijos atstovais buvo sprendžiami klausimai dėl Panevėžio elektrinės rekonstrukcijų galimybių.
Skaičiuojama, kad tam reikėtų apie 30 mln. eurų.
Kol kas tokie planai – tik popieriuje.
„Finansavimo klausimas, anot ministerijos atstovų, galėtų būti sprendžiamas 2023 metais paskelbus kvietimą teikti paraiškas dėl kogeneracijos projektų įgyvendinimo finansavimo“, – sako D. Paulauskienė.
Žadėjo ir elektrą, ir šilumą
Panevėžio termofikacinė elektrinė pastatyta dar 2008 metais.
Jos statybai pritarė Vyriausybė, projektas netgi buvo įtrauktas į Nacionalinę energetikos strategiją. Tąkart motyvuota, kad uždarius Ignalinos AE Panevėžio termofikacinė bus vienas iš elektros energijos gamybos šaltinių Lietuvoje.
Tarp Senamiesčio ir Paliūniškio gatvių išdygusios pirmosios tokio tipo termofikacinės elektrinės šalyje statyba kainavo 38 mln. eurų. Iš jų 5,8 mln. eurų skyrė Europos Sąjungos paramos fondai, 3,7 mln. eurų – Danijos vyriausybė, bet didžiausia finansinė našta teko „Panevėžio energijai“.
Šioms statyboms ji buvo paėmusi 29 mln. eurų paskolą.
Kombinuotojo ciklo termofikacinė elektrinė pajėgi per metus pagaminti apie 230 GWh šilumos ir apie 235 GWh elektros energijos. Tuomet skaičiuota, kad tai sudaro maždaug du trečdalius miestui reikalingos elektros energijos.
Tokia elektrinė turėjo garantuoti ir stabilų šilumos tiekimą panevėžiečiams. Buvo žadama, kad veiksminga termofikacinės technologija ne tik sumažins šilumos gamybos išlaidas, oro taršą, bet ir suvaldys šildymo kainų kilimą gyventojams.
Termofikacinėje keletą metų buvo gaminama elektra, o gamybos procese išsiskirianti šiluma tiekiama panevėžiečiams.
Bendrovė elektrą parduodavo pagal Vyriausybės nustatytas remtinos elektros energijos gamybos kvotas.
Tačiau 2016-aisiais Vyriausybė paskelbė termofikacinių eros pabaigą.
Teko gesinti krosnis
Vyriausybei panaikinus elektros energijos gamybos kvotas, dar porą metų Panevėžio elektrinė dirbo atviros rinkos sąlygomis – esant palankioms gamtinių dujų ir elektros kainoms, pagaminta energija buvo parduodama elektros biržoje ir naudojama bendrovės saviems poreikiams.
Nelikus kvotų, Lietuvoje rankas pirmoji iškėlė sostinę šiluma aprūpinanti bendrovė „Vilniaus energija“. Sustabdyta didžiausia šalyje termofikacinė jėgainė – prieš daugiau nei 30 metų pastatyta trečioji Vilniaus elektrinė.
Turbinas teko išjungti ir Panevėžio elektrinei. Ji teliko nuolat pasiruošusi per dvylika valandų pradėti gaminti elektros energiją.
Ir nors, kaip parodė praktika, Aukštaitijos sostinės termofikacinėje elektra gaminama vos savaitę per metus, D. Paulauskienė tvirtina, jog įvertinus jos veiklą, šis projektas visiškai atsipirko.