Seimo antradienį priimtas Elektros energetikos įstatymas įsigalios tuo atveju, jei jį pasirašys prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šiuo metu visos elektros sektoriaus įmonės negali gauti didesnio pelno nei 5 proc. nuo jų turto.
Pasak jo, priimtas įstatymas atveria kelią gautus didesnius pelnus nukreipti į energetinius projektus.
„Aš tikrai nesu politikas ir į politiką nesivelsiu, kas ten kuo suinteresuoti, bet kad yra galimybė paimti pinigus per elektros kainas (ir juos skirti – DELFI) į biudžetą dividendais, kitų objektų finansavimui, tai galima labai lengvai įžiūrėti. Yra labai paprastas finansinis požiūris, kad įmonė gautų gerus kreditinius reitingus, galėtų skolintis dideles sumas ir geresnėmis sąlygomis, reikalingas geras rentabilumas. Logiška, kad nauji projektai didžiąja dalimi bus daromi iš paskolų, kurias vėliau teks mokėti elektros vartotojams“, – dėstė V. Lukoševičiaus.
Energetikas nesiėmė spręsti, kodėl politikai nenori to garsiai ir viešai įvardyti.
„Tai gali būti nepopuliarus sprendimas, nes nauji projektai yra skirti patikimumui ir energetinei nepriklausomybei sustiprinti, tačiau jie neduoda ekonominio efekto. Jie bus papildoma našta elektros ir dujų tarifuose, todėl, matyt, galvojama, kad tokie sprendimai nėra populiarūs ir bandoma juos kažkaip papuošti, nutylėti, nepasakyti. Bet čia jau yra politikų dalykai“, – sakė jis.
Pašnekovo teigimu, jeigu iš tiesų politikai siektų įmonės efektyvumo didinimo, tuomet turėtų taikyti kitus metodus.
„Jeigu iš tikrųjų norima pastiprinti monopolinės įmonės efektyvumą, tai pagrindinė paskata yra ne pelno didinimas, o efektyvus reguliavimas. Įmonių efektyvumą galima didinti per jų motyvacija, kai pelno padidėjimas siejamas su kokių nors rodiklių ar parametrų pagerėjimu. Tam reguliatoriai visoje Europoje turi savo metodikas ir yra pakankamai kvalifikuoti, mato rezervus, reguliavimo laikotarpiui formuoja užduotį sumažinti vienas ar kitas sąnaudas, o iš to gautą pelną įmonei dalina perpus su vartotoju“, – aiškino buvęs VKEKK narys.
Pasak pašnekovo, trečiasis energetikos paketas, kuriuo prisidengiama priimant įstatymą, palieka laisvę pačiai valstybei narei nuspręsti dėl įmonių pelno reguliavimo.
„Tarptautinė praktika rodo, kad paprastai įstatymuose toks skaičius neįdedamas, tam yra VKEKK, kuri turi paruošti metodiką ir joje įtvirtinti, kaip skaičiuojama pelno norma ir kaip ji prižiūrima“, – DELFI sakė jis.
Tačiau pašnekovas sutinka, kad yra pagrindo kalbose apie tai, kad didesnių energetikos įmonių pelnų gali reikėti norint finansuoti strateginius projektus.
„Žmonių pareikštos baimės ir abejonės yra logiškos. Net ir aš esu sakęs, kad labai bijau, jog atominė elektrinė bus tokia brangi, o Vyriausybė ar mūsų pusės derybininkai prisiims labai daug pasižadėjimų, pavyzdžiui, garantuoti tam tikrą elektros kainą. Vienas iš tokių dalykų gali būti, jog (dalis pinigų – DELFI) bus įdedama į pelną, kad tokiu būdu būtų galima remti būsimą atominę“, – neatmetė V. Jankauskas.
Strateginius projektus finansuoti ne per įmonių pelną
Tuo metu Kauno technologijos universiteto garbės profesorius, akademikas Jurgis Vilemas sakė, kad jeigu bus sukurta bendra Baltijos šalių rinka, tuomet iš tiesų nebelieka prasmės turėti įstatyme įrašytą įmonių pelno normą.
Energetiko nuomone, didžiuosius energetikos projektus greičiausiai gali būti norima finansuoti per viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) tarifą. Tai yra fiksuota dalis kainos, kuri pridedama prie visų vartotojų kilovatvalandės kainos. Šiuo metu VIAP be pridėtinės vertės mokesčio yra 7,31 ct/kWh.
„Tai tam gali būti naudojami tie pinigai, nes iš įmonės paimti pinigus ir nukreipti kažkur kitur nėra taip lengva. Tam valdžia turi geresnį instrumentą – VIAP, kurį visuomenė nelabai supranta. Pastatyti atominę elektrinę yra viešas interesas ir įdės tai į tarifą“, – kalbėjo J. Vilemas.
DELFI primena, kad kartu su Latvija ir Estija Lietuva tikisi naują atominę elektrinę pastatyti iki 2020 m. Neoficialiai skaičiuojama, kad ji kainuos 5 mlrd. eurų (apie 17 mlrd. Lt).
Lietuva taip pat planuoja pastatyti elektros jungtis su Švedija ir Lenkija.