„Rinkoje vis dar egzistuoja didelis neapibrėžtumas, todėl sunku prognozuoti, ar tokia situacija pasikartotų. VERT nuolat bendradarbiauja ir deda pastangas kartu su Baltijos šalių reguliuotojais ir „Nord Pool“, siekiant pagerinti situaciją, kad sumažintų tokių įvykių tikimybę“, – „Delfi“ komentuoja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).
Primename, kad rugpjūčio 17 dieną dėl apribotos elektros jungčių veiklos ir nepakankamo elektros kiekio (bei galimai kitų veiksnių) rinkoje nesusikirto pasiūlos ir paklausos kreivės, tad biržos „Nord Pool“ algoritmas uždėjo 4000 eurų už MWh kainos „lubas“ arba „saugiklį“.
Kaip tada „Delfi“ komentavo VERT: „Maksimali 4000 eurų už MWh riba yra taikoma tik išimtiniais atvejais, kai aukcione nesusikerta paklausos ir pasiūlos kreivės, siekiant subalansuoti paklausai ir pasiūlai ir apskaičiuoti rinkos kainai“.
Energetikos ekspertas Darius Biekša tąkart sakė, jog saugiklis šiuo atveju uždedamas tam, kad kainos nebūtų dar didesnės: „kad mes neturėtume 100 tūkst., ar 50 tūkst. eurų kainos“.
Taigi, po šios istorinės vidutinės valandinės kainos pagal taisykles rugsėjo 20 dieną, antradienį, turėjo įsigalioti aukštesnis valandinės kainos slenkstis – 5000 eurų už MWh. Tai reiškia, kad vėl susiklosčius nepalankioms aplinkybėms būtų pasiektas naujas kainos rekordas.
Numatytos ribos atsisakė
Rugpjūčio 23 dieną VERT pranešė, jog atsižvelgdamos į dabartinę energijos kainų krizę ir siekdamos apsaugoti vidaus elektros rinką ir vartotojus, Baltijos šalių nacionalinės reguliavimo institucijos nepritaria, kad būtų nustatyta suderinta didžiausia galutinė kaina bendrame kitos paros prekybos rinkų susiejimo procese, lygi 5000 eurų.
Taip VERT sureagavo į Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijos ENTSO-E susiejimo valdymo komiteto, kurio veikloje dalyvauja paskirtieji elektros biržos operatoriai (NEMO) ir perdavimo sistemos operatoriai, pranešimą, kad nuo rugsėjo 20 dienos didžiausia galutinė elektros kainų riba bus keliama iki 5000 eurų už MWh (vietoj dabartinės 4000 eurų).
VERT skelbė, kad reguliavimo institucijos prašo NEMO peržiūrėti automatinio kainų padidinimo mechanizmą, idant būtų išvengta „nepagrįsto kainų pakėlimo“.
„Baltijos šalių nacionalinės reguliavimo institucijos laikosi pozicijos, kad kainos viršutinės ribos kėlimas iki 5000 Eur/MWh po šio kainų piko atvejo Baltijos prekybos zonoje nebuvo būtinas ir pagrįstas, kad Europos elektros rinka tinkamai funkcionuotų, o šiuo energetinės krizės laikotarpiu netgi buvo netinkama priemonė“, – tuomet teigta pranešime.
Rugsėjo 13 dieną biržų operatoriai rašte paskelbė poziciją, kad nedidins ribos iki 5000 eurų už MWh, tai patvirtino VERT.
„Nord Pool“ biržoje teigiama, jog biržų ir perdavimo sistemų operatoriai „daro viską, kad suspenduotų automatinį didžiausios galutinės kainos ribos augimą. Taigi, didžiausia galutinė riba liks ties 4000 eurų už MWh“. Operatoriai kartu su Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (ACER) šiuo metu dirba ties reikalingos metodologijos koregavimu.
Pasak VERT, biržų operatoriai atsižvelgė į neeilinio Europos Sąjungos Transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybos rugsėjo 9 dienos politinį dokumentą. Jame vienas iš punktų skamba taip: „Ministrai paragino nusiųsti pasitikėjimo signalą elektros rinkai tuojau pat suspenduojant automatinį didžiausios galutinės kainos ribos slenksčio padidinimą“.
„Ignitis“: jeigu tvarka nesikeis, situacija gali kartotis
Anksčiau „Nord Pool“, reaguodama į kainos rekordą Baltijos šalyse užtikrino, kad visų procedūrų buvo laikomasi pagal taisykles, o kainos apskaičiavimas teisingai atliktas pagal „Euphemia“ algoritmą. Birža komentavo, kad Baltijos šalys yra labai jautrios pokyčiams infrastruktūroje, tad sumažėjęs jungčių pralaidumas prisidėjo prie situacijos.
„Nord Pool“ toliau aiškino, kad kai kurie dideli elektros energijos blokai, turintys esą ribotą lankstumą, buvo „paradoksaliai atmesti“. (Apie paradoksalųjį atmetimą ir detalesnį biržos veikimą siūlome skaityti čia).
Valstybės kontroliuojama „Ignitis grupė“, valdanti didžiausius šalyje elektros gamybos pajėgumus, tuomet sureagavo: „tenka konstatuoti, kad „Nord Pool“ reakcija į Lietuvos institucijų ir bendrovių išsakytus lūkesčius yra apmaudi, nes „Nord Pool“ tik formaliai pateikė rekomendacijas, kaip atitikti jų šiuo metu taikomą algoritmą, nors tai dažnai yra techniškai neįgyvendinama“.
Grupė teigia, kad birža visiškai nevertina, ar jos algoritmas yra tinkamas Baltijos šalims.
„Šiuo metu situacija Baltijos šalyse tokia, kad dujinės generacijos blokų techniniai apribojimai neleidžia atitikti algoritmo ir „Nord Pool“ siūlomų sąlygų“, – rašoma pranešime.
Grupė turi omenyje Elektrėnų komplekse prieš dešimtmetį įrengtą kombinuoto ciklo bloką (KCB).
Pirmadienį „Ignitis grupė“ komentavo „Delfi“, kad jeigu situacija rinkoje nesikeis – tai yra, nebus keičiama prekybos biržoje tvarka, nesikeis gamtinių dujų kainos ar neatsiras naujų gamybos pajėgumų Baltijos šalyse, tuomet tokios situacijos, kai valandos kaina pasiekia maksimalią ribą, ir toliau gali kartotis.
„Jeigu kalbame apie vidutinį ir ilgąjį laikotarpį, be abejo, būtina toliau investuoti į žaliąją gamybą Baltijos šalyse, taip padidinant vietinės generacijos pajėgumus ir sumažinant priklausomybę nuo importo.
Tačiau, trumpuoju laikotarpiu siekdami išvengti maksimalių „Nord Pool“ biržos kainų, turime kelti klausimą dėl biržos prekybos tvarkos. Algoritmų pakeitimas Baltijos šalims gali būti vienas iš sprendimų, galinčių apsaugoti bent nuo rekordinių kainų pikų“, – sako grupės ryšių su visuomenę vadovas Artūras Ketlerius.
Energetikos ministras Dainius Kreivys rugpjūtį komentavo, jog rekordinė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos zonoje pasiekta dėl to, kad biržos operatorius atmetė rezerviniame elektros gaminimo bloke Elektrėnuose pagamintos elektros pasiūlymą.
Kaip skelbė ELTA, Darbo partijos frakcijos posėdyje Seime ministras teigė, kad tas rugpjūčio 17-oji buvo „baisiausia diena Lietuvos elektros energetikos istorijoje“, kadangi vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje tądien siekė 823 eurų už megavatvalandę.