Tuo metu Energetikos ministras Dainius Kreivys teigė, kad tokio sprendimo reikia tam, jog artėjančią žiemą šiluma vilniečiams nebrangtų arba brangtų tik minimaliai.
Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas yra įvardijęs, kad pagal dabartinę kainą rinkoje, deginti mazutą galėtų būti apie 45 proc. pigiau nei dujas.
Naujas pirkimo būdas
Energetikos ministerijos parengtame teikime paaiškinama, kad energetikos srityje veikiančių įmonių pirkimų tvarką reikia keisti dėl ekonominio naudingumo, energetinio saugumo ir energijos tiekimo patikimumo.
Centralizuotai tiekiamos šilumos įmonėms bus leidžiama pasirinkti tokią kuro rūšį (įskaitant krosnių kurą (dyzeliną) ir mazutą), kuri užtikrintų mažiausią šilumos tiekimo kainą vartotojams 2022–2023 metų šildymo sezono metu.
„Šiuo atveju siūloma įtvirtinti naują pirkimo neskelbiamų derybų būdą, leidžiantį diferencijuoti kuro tiekimo šaltinius pagal kuro rūšį.
Informuojame, kad skysto pavidalo kuro (dyzelino, mazuto) pirkimai galėtų būti vykdomi tik atviro konkurso arba skelbiamų derybų organizavimo būdu.
Atviro konkurso metu iš viso negaunami tiekėjų pasiūlymai, o skelbiamų derybų konkursas trunka ne mažiau kaip 2 mėnesius“, – rašoma dokumente.
Paaiškinama, kad kuro ir gamtinių dujų kainoms sparčiai augant, šilumos tiekimo įmonėms būtina apsirūpinti energetiniais ištekliais kuo skubiau, kad jos galėtų užtikrinti šilumos tiekimą vartotojams mažiausiomis sąnaudomis.
„Siūloma nustatyti, kad kito (skysto) kuro pirkimas neskelbiamų derybų būdu galimas, jeigu laimėjusio pasiūlymo kaina, išreikšta eurais už megavatvalandę sandorio sudarymo momentu yra mažesnė už „Intercontinental Exchange“ (ICE) interneto svetainės skiltyje „Dutch TTF Gas Futures“ skelbiamą atitinkamo pristatymo laikotarpio vidutinę gamtinių dujų ateities sandorių kainą“, – rašoma teikime.
Pabrėžiama, kad pakeitimai galiotų tik 2022–2023 metų šildymo sezonui, t. y. iki kitų metų birželio 1 dienos.
„Vilniaus šilumos tinklams“ už mazuto deginimą taip pat reikėtų sumokėti taršos mokesčius.
Susimovęs Vilnius
D. Kreivys prieš trečiadienio balsavimą sakė, kad šio sprendimo reikia Vilniaus miesto savivaldybei.
„Tikimės, kad tiek ji, tiek ir „Vilniaus šilumos tinklai“ padarys atitinkamus žingsnius, kuriuos turi padaryti, kad vilniečiams šiluma ateinančiais metais nebrangtų arba brangtų minimaliai“, – sakė jis.
Kaip žinia, rekordiškai aukštas sąskaitas Vilniaus gyventojai gavo jau praėjusio šildymo sezono metu.
S. Gentvilas taip pat sakė, kad nutarimu sprendžiama Vilniaus problema. Tiesa, dar pažymėjo, kad Lietuvoje iš viso yra 11 miestų, kurie šildosi dujomis, bet bendra situacija šalyje yra gana gera.
„Lietuva yra pasiruošusi tokiai energetinei krizei, nes mes per 10 metų pasidarėme namų darbus. Mūsų centralizuoto šildymo sistemos iš esmės yra 85–90 proc. paremtos biomase. Tuo metu Latvijoje viskas yra paremta dujomis. Taigi, Lietuva yra sėkmės pavyzdys. Problemą turime su 11 miestų, kur vis dar dominuoja dujos. Iš jų Vilnius sudegina 68 proc. dujų šildymui. Kadangi dujos pabrango, bandoma pakeisti mazutu“, – sakė jis.
„Vilnius yra smarkiai susimovęs, nes po „Veolia“ pasitraukimo čia nėra pastatyta biokuro katilų. „Vilniaus šilumos tinklai“ nesugebėjo padaryti namų darbų, čia galima žiūrėti ir į „Ignitis“ projektų vadybą.
Jie pirmiau sugebėjo pastatyti atliekų deginimo jėgainę, o biokuro jėgainę turėtų baigti tik kitų metų balandį. Trečia ar ketvirta žiema vėluojama. Čia yra Vilniaus problema. Ją ir sprendžiame“, – sakė ministras.
Apie tai, kad biokuro katilai Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje šią žiemą dar neveiks paskelbta balandį. Pranešta, jog su įmone „Valmet“ pasirašyta sutartis, pagal kurią du biokuro katilai bandomuoju režimu turėtų pradėti dirbti 2023 metų pirmąjį ketvirtį.
Anksčiau tikėtasi, kad sostinė jau rudenį arba žiemą galės pradėti šildytis biokuru.
„Reikia turėti omenyje, kad geopolitinė krizė ir karas Ukrainoje veikia tiekimo grandines bei kelia iššūkių statybų projektams visoje Europoje. Tačiau esame pasiryžę įveikti kylančius iššūkius ir darbus atlikti kiek įmanoma greičiau“, – pranešime cituojama „Valmet“ energetikos verslo padalinio katilų rekonstrukcijos ir konversijos direktorė Niina Ollikka.
Savo ruožtu jėgainės generalinis direktorius Mantas Burokas sakė, kad dės visas pastangas, jog darbai būtų baigti kuo anksčiau artėjantį šildymo sezoną. „Tačiau suprantame, kad karas Ukrainoje kelią iššūkių ir rangovams“, – pridūrė jis.
Kurioziška pozicija
A. Gentvilas pastebėjo, kad Vilniaus pozicija dėl mazuto truputį kurioziška dėl dviejų dalykų.
„Vilnius dabar yra tarp šimto Europos miestų, kurie siekia tapti klimatui neutraliais. Be to, prieš kelis mėnesius jie paskelbė, kad uždraudžia gyventojams anglis, durpes ir pan. kūrenti nuo 2023 metų vasaros, o patys imasi mazuto“, – sakė jis.
Ministras pastebėjo, kad aplinkosauga iš pradžių visada kainuoja daugiau, bet paskui sutaupo sveikatos apsaugos sistemos išlaidų.
„Vilniuje viena yra deklaracijose, antra – blogoje faktinėje situacijoje. Mazutas realiai deginamas ir dabar. Jis įpurškiamas ir deginamas su dujomis, beveik visos jėgainės, kurios turi dujų katilus, tai daro.
Mazutas yra 42 proc. daugiau anglies dvideginio ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetantis kuras. Jam reikia papildomai pirkti taršos leidimus. Bet su mazutu dar yra blogai, kad jis turi kietųjų dalelių ir kitų teršalų, kuriuos išleidžia į orą.
Gamtines dujas mes galime kūrenti ir būti tuo pačiu metu virtuvėje. Su mazutu maistą ruošti – visai kas kita. Čia nėra gerai, bet kadangi dabar visi bando taupyti, ieškoma laikino sprendimo“, – dėstė S. Gentvilas.
Tiesa, jis pažymėjo, kad ir biokurą naudojančiuose miestuose šildymo kainos gali augti.
„Iš Rusijos ir Baltarusijos medienos nebeperkame, tai susidaro 15 mln. kietmetrių deficitas per visą Skandinaviją ir Baltijos šalis – tiek buvo importuojama. Dabar šio kiekio nebėra, o reikia apsirūpinti ir pramonei, visam šilumos sektoriui. Taigi, medienos kaina yra sukilusi“, – sakė jis.
Pašnekovas priminė, kad Aplinkos ministerija kitą savaitę paleis priemonę, kuri siūlys šilumos punktus renovuoti su 80 proc. parama.
„Per šilumos punktus galima sutaupyti 20 proc. energijos. Remontą galima padaryti per 2–3 dienas. VŠT galės pretenduoti ir turėtų susisukti per vasarą.
Dar padarėme intervenciją urėdijų aukcionuose, kad biokuro kaina nebūtų tokia pakilusi. Praėjusią savaitę baigėsi aukcionai ir sugebėjome sulaikyti eksportą, Lietuvos pramonei liko 11 proc. daugiau“, – sakė jis.