Spalio 16–22 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, augo 26 proc. nuo 70 Eur / MWh iki 88 Eur / MWh. Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina kito taip pat kaip Lietuvoje.
„Per pastarąsias kelias savaites jau tapo įprasta, kad dėl vėjuotų orų ir didesnės nei anksčiau instaliuotos galios, vėjo jėgainės Lietuvoje generuoja didžiausią vietinės elektros gamybos dalį. Tiesa, po kelių itin vėjuotų savaičių praėjusi buvo kiek ramesnė, todėl vėjo elektrinių gamyba mažėjo ketvirtadaliu. Toliau reikšmingai mažėja saulės elektrinių generacija ir jos įtaka elektros kainai – praėjusią savaitę saulės elektrinės pagamino 7 GWh, ketvirtadaliu mažiau nei savaitę prieš tai.
Augantį suvartojimą užtikrinti padėjo importas iš Švedijos, Latvijos ir stabili šiluminių elektrinių generacija. Dėl šąlančių orų auga elektros suvartojimas, Lietuvoje jis padidėjo 5 procentais. Panašios tendencijos stebimos ir kitos Baltijos šalyse – Latvijoje suvartojimas per savaitę augo 4 proc., o Estijoje 5 procentais. Dėl to Latvijoje ir Estijoje didėjo šiluminių elektrinių gamyba, ši energija pasiekė ir Lietuvos rinką“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Liutauras Varanavičius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 5 proc. nuo 205 GWh iki 216 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 54 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 116 GWh elektros energijos – 18 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai vietinė gamyba siekė 143 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo elektrinės, nors jų gamyba mažėjo 26 proc. nuo 84 GWh iki 62 GWh. Saulės elektrinių gamyba taip pat mažėjo ketvirtadaliu – nuo 9 GWh iki 7 GWh. Hidroelektrinių generacija išliko stabili – apie 11 GWh. Šiluminės elektrinės taip pat generavo tiek pat, kaip ir prieš savaitę, jų gamyba siekė 28 GWh. Per savaitę vėjo elektrinės pagamino 53 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, šiluminės elektrinės – 24 proc., hidroelektrinės – 10 proc., saulės elektrinės – 6 proc., o kitos elektrinės – 7 procentus.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 49 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis augo 18 proc. nuo 128 GWh iki 151 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 78 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 11 proc. buvo importuoti per sieną su Latvija, o likę 11 proc. – iš Lenkijos.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo 27 proc. nuo 51 GWh iki 38 GWh. 37 proc. eksportuoti į Latviją, o 63 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Lenkiją per „LitPol Link“ jungtį.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 40 proc. Lenkijos kryptimi ir 21 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 100 proc. Lietuvos kryptimi.