R. Mutzenicho manymu, galimos ir kitokios priemonės „Nord Stream 2“ projekto dalyviams.
„Yra ir kitų priemonių, dėl kurių galima būtų susitarti Europos erdvėje“, – sakė jis žurnalistams Berlyne.
R. Mutzenicho žodžiais, tai galėtų būti priemonės, „nesietinos tik su konkrečiu projektu“. Kaip galimų priemonių pavyzdį jis įvardijo „asmenines sankcijas, sąskaitų įšaldymą“.
Jis pabrėžė, kad sprendimą turėtų priimti visos ES narės kartu.
„Mes turime priimti sprendimą kartu su savo Europos partnerėmis. Kaip ir aš jūs žinote, kad tai nėra vien tik Vokietijos, o Europos projektas, kuriame dalyvauja daugybė kompanijų“, – kalbėjo R. Mutzenichas.
Agentūra „Bloomberg“, remdamasi vienos iš dviejų Vokietijos valdančiosios koalicijos, kurios sudėtyje nėra socialdemokratų, partijų – Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos – atstovu, praėjusią savaitę skelbė, jog Vokietijos kanclerė Angela Merkel laikosi nuomonės, kad bet koks atsakas Maskvai dėl A. Navalno apnuodijimu Rusijoje, turi būti suderintas su partneriais Europoje – jis negali būti vien tik Vokietijos. „Bloomberg“ tvirtino, kad A. Merkel kol kas nepriėmė sprendimo, ar veiksmai, kurių bus imtasi dėl šio incidento, turės įtakos ir projekto „Nord Stream 2“ užbaigimui.
Austrija sąsajos nemato
Austrijos prezidentas Alexanderas Van der Bellenas žurnalistams sakė nematantis „sąsajos tarp Navalno bylos ir „Nord Stream 2“.
Kalbėdamas šalia esant su vizitu atvykusiam Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, A. Van der Bellenas sakė, kad šis dujotiekis turėtų būti laikomas atskiru „komerciniu projektu“.
Austrijos firma OMV yra tarp Europos kompanijų konsorciume, dalyvaujančiame finansuojant jau kone užbaigtą 10 mlrd. eurų vertės dujotiekį, tiesiamą Baltijos jūros dugnu iš Rusijos į Europą.
Vėliau antradienį Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas, kuris taip pat kalbėjo dalyvaujant V. Zelenskiui, sakė sutinkantis su A. Van der Bellenu.
„Nord Stream“ mums Austrijoje yra... teigiamas projektas, – sakė S. Kurzas. – Mes manome, kad būtų gerai diversifikuoti, turėti galimybę naudotis skirtingais keliais energijai gaminti ir į Europą transportuoti.“
Tačiau jis pridūrė: „Pripažįstu, kad Ukrainos prezidentas ir aš į tai žiūrime skirtingai.“
V. Zelenskis sakė suprantantis, kad Austrija minimą projektą vertina kaip savo ekonomikai ir verslui svarbų dalyką, bet pridūrė, jog norėtų, kad šis dujotiekis būtų vertinamas iš Ukrainos požiūrio taško.
Ukraina šiuo metu gauna nemažai pajamų iš rusiškų gamtinių dujų transportavimo ir baiminasi, kad pradėjus veikti „Nord Stream 2“ liks nuošalyje.
Europos Sąjungos narės Lenkija ir Baltijos valstybės taip pat nepritaria šiam projektui, dėl kurio didžiulį spaudimą daro JAV, kritikuojančios Europos šalis dėl jų priklausomybės nuo Rusijos tiekiamos energijos.
Tačiau A. Van der Bellenas sakė, kad „tokie klausimai dėl ekonominės politikos vis dar sprendžiami Europoje, o ne Vašingtone“.
Kritika dujotiekiui skamba ir ES
Baltijos jūros dugnu tiesiamas „Nord Stream 2“, ties 94 proc. jo įgyvendinimo įstrigęs 10 mlrd. eurų vertės projektas, turėtų padvigubinti Vokietijai, Europos didžiausiai ekonomikai, pristatomų rusiškų dujų apimtį.
Šis projektas jau seniai atsidūrė Jungtinių Valstijų, kritikuojančių Europos šalis dėl jų priklausomybės nuo Rusijos tiekiamos energijos, taikiklyje.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra pasirašęs teisės aktų, numatančių bausmes prie projekto dirbantiems rangovams, o tai reiškia, kad Vokietijos kompanijoms gresia sankcijos net už nedideles investicijas.
Kritikos dujotiekiui skamba ir pačioje Europos Sąjungoje.
Lenkija ir kitos buvusios Rytų bloko valstybės nerimauja, kad ES gali tapti pernelyg priklausoma nuo Maskvos. Tuo metu Bendrijai nepriklausanti Ukraina baiminasi, jog naujasis dujotiekis išstums ją iš dujų tiekimo verslo ir leis Rusijai didinti spaudimą savo kaimynei.
BNS primena, kad Garsiausias Rusijos opozicijos politikas A. Navalnas praėjusį mėnesį pasijuto blogai lėktuve, skridusiame iš Sibiro, kur jis buvo nuvykęs tirti korupcijos ir propaguoti savo „išmaniojo balsavimo“ kampanijos prieš regionų rinkimus.
Lėktuvui skubiai nutūpus 44 metų politikas buvo nugabentas į Omsko miesto ligoninę, o po kelių dienų pervežtas į Berlyno kliniką, kur gydytojai nustatė, kad jis buvo apnuodytas nuodais iš nervus paralyžiuojančių medžiagų grupės „Novičiok“.
Rusija šias išvadas atmetė.