Šią savaitę Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutinai nutraukė „Danpower“ ir inspekcijos ginčą, kilusį kuomet inspekcija ankstesnį leidimą išdavė be teisėtai aukcione laimėto skatinamojo tarifo. „Danpower“ atsisakė savo apeliacinio skundo teigdama, kad skatinamųjų tarifų klausimas buvo galutinai išspręstas gegužę, pasirašius taikos susitarimą su Energetikos ministerija.
„Išduotas leidimas pagaliau leis bent Kaune veikti tokiomis sąlygomis, kokias valstybė mums pažadėjo prieš investuojant. Dabar galėsime vienodomis sąlygomis konkuruoti su kitomis energetikos įmonėmis, kurios jau yra gavusios elektros skatinamuosius tarifus ar Europos Sąjungos paramą“, – pranešime cituojamas „Danpower“ finansų direktorius Burkhardas Fogelis.
„Valstybė jau įgyvendino visus įsipareigojimus, kuriuos numatė taikos sutartis. Dabar kitai pusei liko padaryti paskutinius žingsnius. Lietuvoje labiau įprasta pasirinkti bylinėjimosi kelią, net jeigu jis ilgas ir labai brangus, ir tokiu būdu palikti problemas spręsti kitiems. Tačiau tai ne visada yra pats racionaliausias ir geriausias kelias valstybės interesams apsaugoti. Todėl nusprendėme taikiai ir gera šalių valia pagaliau baigti ne mūsų pradėtą, o paveldėtą istoriją“, – Energetikos ministerijos pranešime cituojamas energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
„Danpower“ artimiausiu metu ketina pasirašyti sutartį dėl įrenginių prijungimo su „Energijos skirstymo operatoriumi“ (ESO) ir įgyvendinti likusius taikos sutartimi su Energetikos ministerija prisiimtus įsipareigojimus.
2013 metais „Danpower“ jėgainė Kaune laimėjo elektros skatinimo kvotų aukcioną. Tuomet valstybė bendrovei įsipareigojo 12 metų iš jos elektrą supirkti po 9,7 cento už kilovatvalandę, tačiau vėliau tarifą panaikino.
Taikos sutarčiai neliko kliūčių
Vyriausybės patvirtinta taikos sutartimi nutraukiami teisiniai ginčai aštuoniose bylose nacionaliniuose ir tarptautiniuose teismuose.
„Danpower“ įsipareigojo atsiimti 32 mln. eurų vertės ieškinius dėl žalos atlyginimo stabdant jos projektus, taip pat 35 mln. eurų vertės pretenzijas tarptautiniame Vašingtono arbitraže bei nutraukti bylą Europos Sąjungos Bendrajame teisme.
Tuo pačiu Vokietijos investuotoja sutiko atsisakyti jai skirto ir teisme apginto skatinamojo elektros supirkimo tarifo biokuro elektrinės projektui Vilniuje.
„Danpower“ taikos sutartimi taip pat patvirtino savo ketinimą investuoti į 100 krovos stotelių tinklą elektra varomiems automobiliams Lietuvoje.
Parama už elektros gamybą
Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių Europos Sąjungoje yra dotuojama, siekiant skatinti jos plėtrą ir taip sumažinti katastrofišką šiltnamio efektą bei mažinti iškastinių išteklių importą. Vienas pagrindinių skatinimo mechanizmų – dotacijos iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžeto.
Iš viso nuo 2010 iki 2018 metų VIAP lėšų biudžetas Lietuvoje viršijo 1,6 mlrd. eurų. Didžiausią paramos dalis teko „Lietuvos energijos“ Elektrėnų elektrinės išlaikymui – apie 679 mln. eurų, arba maždaug 43 proc. viso VIAP biudžeto.
Vien 2017 m. tarp paramos gavėjų buvo daugiau nei 1,5 tūkst. įmonių ir fizinių asmenų.
Didžiausias kogeneracijos skatinimo gavėjas yra bendrovė „Fortum“, kuri per pastaruosius 4 metus jau yra gavusi beveik 15 mln. eurų VIAP paramos per elektros skatinamąjį tarifą Klaipėdos atliekų deginimo jėgainėje. Parama „Fortum“ bendrovei per visą 12 metų laikotarpį elektros vartotojams gali atsieiti apie 40 mln. eurų.
Teismuose atsikovotą paramą nuo šių metų gegužės pradėjo gauti šilumos gamybos bendrovė „Foksita“, kuriai už biokuro jėgainėje Kaune gaminamą elektrą šiemet skirta 411 tūkst. eurų VIAP lėšų. „Foksita" gauna 2013 metais aukcione laimėtą, tačiau vėliau panaikintą fiksuotą, didesnį nei rinkoje 9,7 cento skatinamąjį tarifą, kuris galios 12 metų.
Tokį pat tarifą atgaus ir „Danpower", kuri tais pačiais 2013 metais buvo laimėjusi analogišką aukcioną. VIAP išmokos šiai įmonei per metus gali siekti apie 1,5 mln., per visus 12 skatinimo schemos metų - apie 18 mln. eurų.
Vokietijos Hanoverio savivaldybės įmonei „Enercity“ priklausanti kompanija „Danpower“ Lietuvoje yra investavusi beveik 100 mln. eurų, jai priklauso šešios biokuro ir viena kogeneracinė jėgainė.