„Sprendimas dėl reaktoriaus korpuso pakeitimo jau priimtas“, – sakė jis.
Ministras neįvardijo subrangovo, dėl kurio kaltės šis incidentas įvyko, bet pridūrė, jog tai – Rusijos branduolinės energetikos korporacijos „Rosatom“ įmonė.
„Jau priimtas atitinkamas sprendimas dėl šio subrangovo. Svarbus pats faktas – tai rimtas subjektas, kurio saugumo faktorius yra esminis“, – pabrėžė V.Potupčikas.
Tuo tarpu Baltarusijos priežiūros institucija „Gosatomnadzor“ pranešė oficialaus pranešimo apie sprendimą keistą reaktoriaus korpusą kol kas negavusi.
„Sprendimas (dėl reaktoriaus korpuso keitimo – red.), galbūt, jau ir priimtas ir, galbūt, dokumentuotas. Tačiau kol kas apie tai visiems nepranešta“, – agentūrai „Interfax“ sakė „Gosatomnadzor“ viešųjų ryšių skyriaus vadovas Olegas Sobolevas.
Apie tokį Baltarusijos sprendimą nieko kol kas nežino ir Astravo AE statanti „Rosatom“.
„Rosatom“ mano, jog komentuoti šią informacija per anksti, nes iš Baltarusijos oficialių pranešimų apie tai kol kas negauta“, – pranešė Rusijos korporacijos spaudos tarnyba.
„Rosatom“ taip pat pranešė, jog bendrovė „Sezam“, kuri yra kalta dėl šio incidento, nėra jos įmonė.
Liepos 10 dieną Astravo AE nukritus montuojamam reaktoriaus korpusai, Baltarusijos energetikos ministerija sustabdė reaktoriaus montavimo darbus. Jėgainę statantis „Rosatom“ šio incidento faktą pripažino, pabrėždamas, jog įranga nebuvo apgadinta, tačiau pažymėjo, kad užsakovo prašymu pakeistų reaktoriaus korpusą.
Lietuvos Vyriausybė dėl šio incidento įteikė notą Baltarusijai. Lietuvos užsienio reikalų, energetikos ir aplinkos ministrai taip pat išsiuntė laišką Europos Komisijos pirmininko pavaduotojui Marošui Šefčovičiui ir energetikos komisarui Migeliui Ariasui Kanetei, informuodami apie incidentą bei prašydami aktyvaus ES įsitraukimo sprendžiant branduolinės saugos klausimą.
50 kilometrų nuo Vilniaus statoma Astravo AE turės du reaktorius, kurių kiekvieno galia bus 1200 megavatų. Pirmąjį reaktorių planuojama įjungti 2018 metais, o antrasis turėtų pradėti veikti 2020 metais.