Tai jau trečia finansavimo dalis. Iš viso Europos Sąjungos finansavimas sinchronizacijai pasiekė 1,2 mlrd. eurų. Šios lėšos užtikrins tolesnį sklandų svarbiausių infrastruktūros projektų įgyvendinimą ir leis Baltijos šalių elektros sistemoms ne vėliau nei 2025 m. pradėti savarankiškai veikti vienu dažniu su Lenkija ir kitomis kontinentinės Europos šalimis.
„Sinchronizacija užtikrins energetinį regiono saugumą, Baltijos šalims atsiskiriant nuo Rusijos kontroliuojamos energetikos sistemos ir pradedant savarankišką elektros sistemos dažnio valdymą veikiant kartu su Europos šalių partneriais. Tai ne tik mums, bet ir visai Europai svarbus projektas, kuo dar kartą įsitikinome gavę maksimalią galimą paramą, kuri iš viso sudarys beveik tris ketvirtadalius Baltijos šalių prisijungimui reikalingų lėšų. Kartu tai yra „Litgrid“ ir mūsų partnerių produktyvaus bendradarbiavimo pavyzdys: dedame visas pastangas, siekdami bendro tikslo – kad sinchronizacija būtų įgyvendinta sklandžiai ir laiku“, – sako Rokas Masiulis „Litgrid“ generalinis direktorius.
Praėjusį rudenį Baltijos šalių ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatoriai „Litgrid“, AST, „Elering“ ir PSE Europos infrastruktūros tinklų priemonei (angl. Connecting Europe Facility, CEF) pateikė bendrą papildomo finansavimo paraišką II etapo antrajai Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais daliai.
Jungtinė Baltijos šalių ir Lenkijos operatorių paraiška pateko tarp penkių projektų, kuriems skirta CEF parama transeuropinės energetikos infrastruktūros srityje. Paraiška visiškai atitiko reikalavimus ir sulaukė aukščiausių įvertinimų. Iš viso į kvietimą dėl CEF finansavimo energetikos projektams buvo pateikta 12 paraiškų.
Papildomas finansavimas skirtas II etapo antrajai Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais daliai. Keturios valstybės investuoja į projektus, kurių bendra vertė sudaro 227 mln. eurų, iš kurių CEF parama kompensuoja maksimalią galimą kompensuoti sumą – 170,2 mln. eurų. Lietuvos projektų vertė yra 40,9 mln. eurų, Latvijos – 49,5 mln. eurų, Estijos – 36,6 mln. eurų, Lenkijos – 100,0 mln. eurų. Lėšos skiriamos tinklo atnaujinimui, dažnio valdymo įrangai ir informacinių sistemų projektams.
Lietuvos dalies finansavimas skiriamas keturiems „Litgrid“ projektams – Darbėnų pastotės statybai, pasienyje su Latvija esančios 330 kV elektros perdavimo oro perdavimo linijos Klaipėda-Grobinė rekonstrukcijai, elektros perdavimo informacinių technologijų sistemoms ir Lietuvos-Švedijos elektros jungties „NordBalt“ informacinių technologijų sistemoms.
Anksčiau sinchronizacijos projektams finansuoti skirtos paraiškos CEF buvo pateiktos ir patvirtintos 2019 ir 2020 metais. Iki šios Baltijos šalys ir Lenkija gavo daugiau nei 1 mlrd. eurų, kurie skirti nacionalinių elektros tinklų modernizavimui, jūrinės elektros jungties „Harmony Link“ statybai ir sinchroninių kompensatorių įdiegimui Baltijos šalyse.
Antrajame sinchronizacijos etape numatytas papildomos infrastruktūros kūrimas tarp šalių padidins energetinį saugumą regione bei sukurs naujų galimybių energetikos rinkos dalyviams, kartu paskatinant Europos vidaus rinkos veikimą. Plėtra taip pat padės užtikrinti ekonominį augimą ir sukurs naujas galimybes verslui.
CEF yra pagrindinė Europos Sąjungos finansavimo priemonė, skatinanti augimą, darbo vietų kūrimą ir konkurenciją skirdama tikslines investicijas į infrastruktūrą Europoje. Ji palaiko itin našaus, tvaraus ir efektyviai sujungto Europos energetikos tinklo kūrimą.
Šiuo metu Lietuvoje jau baigta apie 45 proc. visų sinchronizacijai reikalingų darbų ir įgyvendinti 6 sinchronizacijos projektai. Tai 330 kV Bitėnų transformatorių pastotės išplėtimas, 110 kV linijos Pagėgiai-Bitėnai statyba, 330 kV linijos Lietuvos elektrinė-Vilnius rekonstrukcija, „LitPol Link“ jungties išplėtimas ir avarinio prisijungimo prie Lenkijos elektros sistemos bandymas bei Šiaurės Rytų Lietuvos perdavimo tinklo optimizavimas.
Iš viso Vyriausybės patvirtintame Elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto įgyvendinimo ir elektros energetikos sistemos saugumo ir patikimumo stiprinimo veiksmų ir priemonių plane yra paminėta 19 projektų, (tarp jų – 15 ypatingos valstybinės svarbos projektų), apimančių šalies elektros tinklų stiprinimo, jungčių su Lenkija tiesimo ir plėtros, reikalingos infrastruktūros ir sistemų įrengimo bei bandymų darbus.
Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS / UPS sistemoje, kurioje elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Prisijungimas prie kontinentinės Europos tinklų ir veikimas sinchroniniu režimu su Lenkija, Vokietija ir kitomis kontinentinės Europos valstybėmis bus užtikrintas ne vėliau nei 2025 m.