Baltijos šalių vyriausybių vadovai: jei Rusija nutrauks dujų tiekimą, šalių energetinis saugumas bus užtikrintas

Penktadienį Rygoje susitikę Baltijos šalių premjerai sako, kad jei Rusija, neslūgstant įtampai tarp jos ir Vakarų, ryžtųsi grasinti nutraukti dujų tiekimą į Europos Sąjungą (ES), Lietuva, Latvija ir Estija būtų kur kas geresnėje padėtyje nei likusi Europa.

„Reikia prisiminti, kad Baltijos šalyse turime du labai aktyvius aktyvus, kurie gali padėti mums apsisaugoti nuo galimų priešpriešinių reakcijų iš Kremliaus“, – sakė Latvijos premjeras Arturas Krišjanis Karinis.

Anot jo, Baltijos valstybėse veikia Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas, per kurį importuojamos suskystintos dujos iš kitų valstybių, bei Inčukalnio dujų saugykla Latvijoje. Ši, pasak Latvijos ministro pirmininko, pripildyta pakankamai.

„Esame gerokai geresnėje pozicijoje nei daugybė Europos valstybių, nes turime ir suskystintų dujų importo pajėgumus, ir galimybę dujas saugoti. Kiekvienos mūsų valstybės vidutiniam suvartojimui tai yra daug“, – pridūrė jis.

Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė pasidžiaugė, kad Lietuva prieš dešimtmetį nusprendė statyti SGD terminalą, kuris, pasak Vyriausybės vadovės, sumažino šalies priklausomybę nuo Rusijos tiekiamų dujų.

Jos teigimu, jei Rusija visgi užsuktų dujų tiekimą Europai, SGD terminalas būtų pagrindinė apsauga nuo tokių neteisėtų Kremliaus žingsnių.

„Šiandien matome, kad tai gali būti kertinis veiksnys apsisaugant nuo nekonvencinių ir panašaus pobūdžio atakų, kuomet nesilaikoma sutarčių ar įvyksta kažkokie kiti paprastai teisės viršenybės erdvėje nevykstantys dalykai“, – tvirtino I. Šimonytė, dar patikinusi, jog Lietuvos institucijos ir infrastruktūrą prižiūrinčios įmonės glaudžiai dirba tam, kad „ir operaciniu lygiu būtų pasirengta įvairiems netikėtumams, kurių galėtų pasitaikyti, jei dujos būtų vėl eilinį kartą panaudotos kaip spaudimo priemonė prieš ES“.

Savo ruožtu Estijos premjerė Kaja Kallas svarstė, kad toks Rusijos žingsnis įmanomas.

„Atsakydama į klausimą, kokie mes esame tikri, kad Rusija nepanaudos šio įrankio, nesu labai tikra, kad Rusija to nedarys“, – sakė ji.

Karinės intervencijos grėsmė Ukrainos ir Rusijos pasienyje kilo Kremliui pradėjus telkti daugiatūkstantinę kariuomenę pasienyje su Vakarų kaimyne. Reaguodami į galimą karinį konfliktą, Vakarų lyderiai paskelbė taikysiantys „niekada nematytas ekonomines pasekmes“, jei Rusijos pajėgos kirstų Ukrainos sieną.

Kalbama, kad jei ekonominės sankcijos būtų pritaikytos, Rusija galėtų stabdyti dujų tiekimą Europai. ES iš Rusijos importuoja apie 44 proc. visų suvartojamų dujų.