„Kartu su Latvijos ir Estijos Ministrais Pirmininkais patvirtinome konkrečią datą – 2025 m. vasarį kartu sujungsime mūsų elektros tinklus su Vakarų Europa. Tai aiškus įsipareigojimas nepratęsti BRELL sutarties ir atlikti visus būtinus darbus iki sutarto termino. Nors, mūsų nuomone, Baltijos šalių elektros sistemos iš esmės būtų pasiruošusios sinchronizacijai anksčiau nei 2025 m. vasarį, svarbus vieningas veikimas atliekant likusias užduotis, dėl ko ir sutarta tiek politiniu, tiek operatorių lygiu“, – sakė premjerė I. Šimonytė.
Taip pat deklaracijoje pritarta Lietuvos, Latvijos ir Estijos perdavimo sistemų operatorių susitarimui, kuris įsigaliojo 2023 m. rugpjūčio 1 d. Šiame susitarime įvardyti konkretūs darbai, reikalingi atsijungti nuo BRELL žiedo ir sinchronizuoti Baltijos šalių elektros tinklus su kontinentinės Europos tinklais.
Deklaracijoje pabrėžiama būtinybė atlikti visus reikiamus darbus, kad sinchronizacija įvyktų ne vėliau kaip 2025 m. vasarį.
Dokumentu Lietuva sutiko atsisakyti savo ambicijos įgyvendinti sinchronizaciją metais anksčiau. Parengti ir pasirašyti tokį dokumentą Lietuvos vyriausybei liepos pabaigoje pasiūlė Valstybės gynimo taryba. Energetikos ministras Dainius Kreivys yra sakęs, kad kompromisas pasiūlytas siekiant išlaikyti šalių vienybę.
Latvijos ir Estijos operatorės būtent 2025 m. pradžią įvardija kaip anksčiausią datą, kada atsijungti nuo rusiško tinklo būtų įmanoma ekonomiškai ir techniškai, su priimtinomis rizikomis.
Lietuvos Energetikos ministerija ir perdavimo sistemą prižiūrinti „Litgrid“ tikino, jog sinchronizuotis kitąmet visoms Baltijos šalims būtų saugu – tą esą įrodė balandį atliktas Lietuvos elektros sistemos izoliuoto darbo bandymas, Lenkijos energetikos instituto padalinio Gdanske atlikta sistemos stabilumo studija.
Premjerų pasirašytame dokumente akcentuojama ir atidėto jūrinės jungties tarp Lietuvos bei Lenkijos „Harmony Link“ projekto svarba.
Pažymima, kad jis yra reikalingas tiekimo saugumui ir stabiliam darbui, taip pat elektros rinkos integracijai po Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklu. „Būtina skubiai pašalinti finansinį trūkumą, kad visuose sinchronizavimo projektuose būtų išlaikytas panašus bendro finansavimo intensyvumas“, – rašoma dokumente.
EK įvertino labai palankiai
Europos Komisija pranešė labai palankiai vertinant ketvirtadienio Estijos, Latvijos ir Lietuvos susitarimą paspartinti savo elektros tinklų sinchronizaciją su kontinentine Europa ir jų atjungimą nuo Rusijos ir Baltarusijos.
EK pranešime pastebima, kad tinklų stiprinimo projektas yra bendro intereso projektas, įtrauktas į penktąjį Europos Sąjungos bendro intereso projektų sąrašą pagal TEN-E reglamentą, ir jam skirta rekordinė finansinė parama pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę – daugiau kaip 1,2 mlrd. Eur.
„Sveikinu tris Baltijos šalis su šiuo istoriniu susitarimu, kuris leis mums užbaigti visišką jų integraciją į ES elektros tinklą beveik vieneriais metais anksčiau, nei buvo numatyta. Daug metų Europos Komisijai tai prioritetinis ES energetikos infrastruktūros projektas, kuriam skiriamas didelis ES finansavimas. Parama bus skiriama ir toliau, kol projektas bus užbaigtas. Šiandienos susitarimas yra Europos solidarumo simbolis. Projektas ne tik užtikrins energetinį saugumą regione ir užbaigs trijų Baltijos šalių integraciją, bet ir padės įgyvendinti Europos žaliąjį kursą užtikrinant saugią, įperkamą ir tvarią energiją rytų Baltijos jūros regionui ir visai Europos Sąjungai“, – sakė Už energetiką atsakinga Europos Komisijos narė Kadri Simson.
ELTA primena, kad Lietuva siekė sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais įgyvendinti 2024 metais, dėl to svarstyta nepratęsti BRELL sutarties, kuri automatiškai prasitęsia kiekvienų metų vasario 7 d. Pagal ją, apie sprendimą reikia pranešti bent prieš pusę metų, t. y. iki rugpjūčio 7 d., tačiau ši Vilniaus iniciatyva nesulaukė Rygos ir Talino pritarimo.
Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS/UPS sistemoje – vadinamajame BRELL žiede – kurioje elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas dispečerinėje Maskvoje.
2018 m. Baltijos šalys ir Europos Komisija sutarė, kad sinchronizacija turi būti įgyvendinta iki 2025 m. pabaigos.