Kovo 16 dieną žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad „Inter Rao Lietuva“ galimybė disponuoti savo sąskaitomis apribota.
„Vadovaujantis Europos Tarybos reglamentu dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, akcinei bendrovei „Inter Rao Lietuva“ buvo apribota galimybė disponuoti bendrovės sąskaitomis. Akcinė bendrovė siejama su sankcionuojamu asmeniu Igoriu Sečinu“, – rašoma „Delfi“ perduotame komentare.
Kaip žinia, I. Sečinas yra buvęs Rusijos vicepremjeras, laikomas vienu artimiausių Vladimiro Putino aplinkos žmonių.
Tačiau „Inter Rao Lietuva“ komunikacijos vadovas Juozas Ruzgys praėjus beveik savaitei, kovo 22 dieną „Delfi“ sakė, kad visi įmonės įsipareigojimai klientams ir partneriams yra vykdomi.
Kovo 17 dieną „Inter Rao Lietuva“ per Varšuvos biržą pranešė neturinti informacijos apie areštuotas ar kitaip apribotas jos sąskaitas.
„Kovo 16 dieną kai kuriose masinės informacijos priemonėse buvo paskelbta, kad „Inter Rao Lietuvos“ galimybė disponuoti sąskaitomis yra apribota, tačiau bendrovė neturi informacijos, kad jai ar jos dukterinėms įmonėms būtų taikomos ribojamos priemonės atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi“, – rašoma pranešime, kuriame dar priduriama, kad siekdama išvengti neaiškumų įmonė žada kreiptis į Užsienio reikalų ministeriją.
J. Ruzgys antradienį „Delfi“ sakė, kad įmonė jokios naujos informacijos, nei iki šiol skelbta viešai neturi ir negali pateikti.
„Iki bus gautas atsakymas iš Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos, įmonė visą būtiną paskelbti informaciją praneš per Varšuvos vertybinių popierių biržos sistemas“, – nurodė jis.
Apribojo iki techninio minimumo
Kaip žinia, Lietuva nuo kovo 3 dienos elektros importą iš Rusijos sumažino iki techninio minimumo.
„Trijų Baltijos šalių susitarimu, komercinis srautas iš Rusijos yra sumažinamas iki minimalaus techninio lygio. Sistemos veikimą užtikrinome vietine generacija, importu per jungtis su Švedija, Lenkija ir Latvija“, – tuomet sakė energetikos ministras Dainius Kreivys.
Energetikos ministerijos atstovai sakė, kad Lietuvos energetikos sektorius šiuo metu dirba stabiliai.
„Jūsų paminėta įmonė „Inter Rao Lietuva“ vykdo veiklą Baltijos šalyse ir užima mažiau nei 10 proc. elektros rinkos. Kaip žinia, Baltijos šalių elektros perdavimo tinklo operatoriai bendru sutarimu nusprendė mažinti komercinį elektros importą per turimas jungtis su Rusija.
Įsigaliojus naujam sprendimui dėl pralaidumų, nuo 2022 metų kovo 3 dienos bendras į Baltijos šalis importuojamos elektros kiekis iš Rusijos negalės būti didesnis nei 300 megavatų. Atitinkamai per sistemines Lietuvos-Rusijos bei Latvijos-Rusijos jungtis negalės patekti daugiau nei po 150 MW elektros energijos“, – nurodoma ministerijos atsakyme.
„Delfi“ Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos teiravosi, ar „Inter Rao Lietuva“ tiekiama elektra šiuo metu pasiekia Lietuvos rinką. Tarybos atstovė Aira Pikčiūnienė atsakė taip:
„Pagal „Nord Pool“ viešai skelbiamus duomenis, šiuo metu (šiandien ir rytoj) yra stebimas komercinis elektros energijos srautas iš Kaliningrado į Lietuvą, kuris kiekvieną valandą sudaro 150 MW“.
Užima apie 10 proc.
Įmonė „Inter Rao Lietuva“ įsteigta 2002 metais Vilniuje. 51 proc. jos akcijų priklauso Suomijoje registruotai „RAO Nordic OY“. Ši bendrovė yra valdoma Rusijos „Inter Rao“, o jau minėtas I. Sečinas yra „Inter Rao“ direktorių tarybos pirmininkas.
Dar 29,11 proc. „Inter Rao Lietuva“ akcijų priklauso įmonei „Scaent Baltic“, tarp kurios akcininkų yra kelios fondo valdymo įmonės, taip pat Matas, Birutė, Živilė ir Jonas Garbaravičiai. Likę 19,89 proc. akcijų priklauso kitiems akcininkams, bendrovė yra listinguojama akcijų biržoje.
Anksčiau skelbta, kad 2021 metais „Inter Rao Lietuva“ uždirbo 7,4 mln. eurų grynojo pelno.
„Parduodamą elektros energiją bendrovė importavo tik iš Rusijos Federacijos, pirko elektros energijos biržoje „Nord Pool“ ir iš vietos gamintojų, gamino antrinei įmonei priklausančiame vėjo jėgainių parke „Vydmantai wind park“, – rašoma įmonės pranešime.
VERT duomenimis, Lietuvoje yra 98 nepriklausomo elektros energijos tiekimo licencijas/leidimus turinčios įmonės (daliai licencijos sustabdytos, yra ir likviduojamų).
Tik dviem įmonėms yra suteikti leidimai importuoti elektros energiją iš ne Europos Sąjungos valstybių, t. y. „Inter Rao Lietuva“ ir Latvijos „Spectrum Baltic“.
Naujausioje, 2021 metų pirmojo pusmečio, elektros energijos rinkos stebėsenos ataskaitoje nurodoma, kad į Lietuvą iš Rusijos tuo laikotarpiu buvo importuota 17,4 proc. viso (5882,3 GWh) importuoto elektros energijos kiekio.
Mažmeninėje tiekimo rinkoje „Inter Rao“ 2021 metų pirmąjį pusmetį užėmė 9 proc. Kaip paaiškino VERT atstovė A. Pikčiūnienė, mažmeninė rinka susideda iš buitinių ir nebuitinių vartotojų.
„Inter Rao Lietuva“ pardavė 9 proc. elektros energijos kiekio mažmeninėje rinkoje (šiuo atveju jie pardavė tik nebuitiniams vartotojams) mažmeninėmis kainomis“, – sakė ji.
Ataskaitos duomenimis, elektros energijos pirkimų didmeninėje rinkoje „Inter Rao Lietuva“ užėmė 8,4 proc., pardavimų – 71,5 proc.
„71,5 proc. – užimama dalis, tarp kitų nepriklausomų elektros energijos tiekėjų, parduodant elektros energijos kiekį didmeninėmis kainomis kitiems rinkos dalyviams (kitiems elektros energijos tiekėjams, perdavimo sistemos operatoriui, skirstymo sistemos operatoriui). Pardavimai galimi skirtingais būdais: biržoje parduota elektros energija, didmeninėje rinkoje dvišalėmis sutartimis parduota elektros energija ar parduota kaip balansavimo energija.
8,4 proc. – analogiškai kaip ir su pardavimu, tik šiuo atveju „Inter Rao“ pirko elektros energijos kiekį iš kitų elektros energijos rinkos dalyvių“, – aiškino A. Pikčiūnienė.
Pirkimų elektros biržoje „Inter Rao Lietuva“ užėmė 8,9 proc., o pardavimų – 93,2 proc.
VERT atstovė nurodė, kad šie rodikliai parodo „Inter Rao Lietuva“ užimamą dalį tarp kitų nepriklausomų elektros energijos tiekėjų perkant/parduodant elektros energijos kiekį biržoje („Nord Pool“).
„Atkreipiame dėmesį, kad didmeninėje rinkoje perkamas elektros energijos kiekis nelygus suvartojamam elektros energijos kiekiui ir pažymime, kad „Inter Rao Lietuva“ importuojamas elektros energijos kiekis užima 15,5 proc. bendro elektros energijos suvartojamo kiekio Lietuvoje“, – pridūrė A. Pikčiūnienė.
Pasiruošę perimti
Kiti didžiausi teikėjai mažmeninėje rinkoje 2021 metų pradžioje buvo „Ignitis“, „Elektrum Lietuva“, „Enefit“, „Imlitex“ ir „Enerty“ (šiuo metu jau išregistruota).
„Ignitis“ ryšių su visuomene projektų vadovė Laura Beganskienė sakė, kad jų žiniomis, „Inter Rao Lietuva“ veikia tik verslo klientų segmente ir turi apie 250 verslo klientų, o tai sudaro apie 10 proc. visos verslo klientų rinkos.
„Minėtos įmonės pasitraukimo iš rinkos atveju, „Ignitis“ būtų pasiruošęs pasiūlyti paslaugas ir sudaryti sutartis su visais besikreipiančiais.
Kokiomis kainomis „Inter Rao Lietuva“ tiekė elektrą klientams – nežinome. Aišku tik tai, kad anksčiau sudaryti fiksuotos kainos kontraktai gali būti gerokai pigesni nei dabartinis rinkos kainų lygis, tokiu atveju daliai klientų, kurie, tarkime, praėjusių metų pirmoje pusėje sudarė fiksuotos kainos sutartis, elektra brangtų. O tiems, kurie turėjo su biržos kaina susietas sutartis, galėtume pasiūlyti analogišką kainos struktūrą. Šiems klientams kainų pokyčio nebūtų“, – sakė ji.
„Elektrum Lietuva“ verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas sakė, kad jo duomenimis, „Inter Rao“ Lietuvoje veikia tik verslo segmente ir užima apie 6 proc. šios rinkos.
„Jei taip nutiktų, kad bendrovė pasitrauktų, šioks toks persistumdamas vis tik įvyktų: sumažėjusi elektros pasiūla didmeninėje rinkoje kažkiek turėtų įtakos kainoms, o sumažėjusi konkurencija mažmeninėje rinkoje taip pat galėtų turėti neigiamų pasekmių klientams. Viena jų ta, kad klientai būtų priversti ieškoti naujo tiekėjo už galimai didesnę kainą, nei fiksuota anksčiau.
Vis tik „Inter Rao Lietuva“ klientai neliktų be elektros, jie turėtų rinktis naują elektros tiekėją, o pasirinkimas yra nemažas. Todėl galimas rinkos persidalijimas tokiu atveju priklausytų ir nuo likusių konkurentų veiksmų, ir nuo pačių „Inter Rao Lietuva“ klientų sprendimų“, – sakė jis.
„Enefit“ generalinis direktorius Vytenis Koryzna pastebėjo, kad remiantis naujausiomis VERT ataskaitomis, sausį „Inter Rao Lietuva“ užėmė 7,26 proc. komercinių vartotojų elektros energijos tiekimo rinkos dalį, su 4366 tiekimo objektais – tarp kurių tiek komerciniai, tiek ir valstybiniai klientai.
„Priklausomai nuo tolesnės įvykių eigos susijusios su sankcijų taikymu, dabartiniams „Inter Rao Lietuva“ klientams gali tekti rinktis kitus tiekėjus – mes, „Enefit“, esame pasiruošę priimti visas norinčias kompanijas nuo kitos darbo dienos.
Remiantis turima informacija iš Energijos skirstymo operatoriaus, tiekėjo veiklos stabdymo atveju nebūtų taikomas standartinis tiekėjo keitimo terminas – klientai pereiti pas kitą tiekėją galės operatyviai, nuo kitos darbo dienos. Natūralu, kad šiuo metu kainos yra aukštesniame lygyje nei buvo praeitų metų pabaigoje, todėl tikėtina, kad klientai patirs nuostolius dėl kainų skirtumo, visgi pasinaudojant „Enefit“ siūlomais ilgalaikiais PPA (angl. power purchase agreement) elektros tiekimo kontraktais šią grėsmę galima sėkmingai suvaldyti.
Platesnės įtakos Lietuvos vartotojams ar kainų lygiui tai neturės – turime stipriai konkurencingą rinką, klientai turi iš ko rinktis. „Enefit“, būdami „Eesti Energia“ grupės dalimi, turi pakankamus pajėgumų užtikrinti tiekimą tiek fiksuota tiek kintama kaina ir vykdyti savo įsipareigojimus visą sutarties laikotarpį kiekvienam klientui. Verta paminėti, kad net ir ženkliai kylančių kainų perspektyvoje „Enefit“ išlaikė ir išlaikys visus elektros energijos tiekimo įsipareigojimus savo klientams be jokių, sutartyse nenumatytų, pokyčių“, – sakė jis.
„Imlitex“ į „Delfi“ pasiteiravimą neatsakė.
Problemų nebūtų
Energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas sakė, kad kitiems tiekėjams didelių problemų perimant „Inter Rao Lietuva“ klientus nebūtų.
„Kiti tiekėjai yra gana rimti. Tik tiek, kad žmonėms reikėtų persirašyti naujas sutartis, o elektros srautai pas mus yra pakankami. Dabar pavasarį iš šiaurės pas mus bus ypač dideli srautai. Taip kad nematau jokių problemų.
Aišku, gaila, kad išeina vienas rinkos dalyvis. Pasidaro tuščia vieta, žmonėms truputį neaiškumai, naujos sutartys, galbūt ir kainoms poveikis bus – ką padarysi, tai neišvengiama“, – sakė jis.
V. Jankauskas pastebėjo, kad didžioji elektros kainų dalis Lietuvoje nustatoma biržoje.
„Biržoje kainą nustato formulė – tai pati brangiausia elektra, kurios dar reikia“, – sakė jis.
Vis dėlto, jis pridūrė, kad gali būti ir tokių sutarčių, kur „Inter Rao Lietuva“ dar prieš kurį laiką įsipareigojo elektrą tiekti, lyginant su dabartiniu laikotarpiu, mažesnėmis kainomis.
„Tokiems klientams pakeitus tiekėją kainos gali padidėti. Viskas priklauso nuo sutarčių, jei jos buvo keliems metams mažesnėmis kainomis, tai dabar tokių gerų sąlygų gali negauti“, – sakė jis.