Europos Sąjungos embargas jūra vežamai Rusijos žaliai naftai galioja nuo gruodžio 5 d., tačiau išimtis buvo padaryta vamzdynais tiekiamai naftai. Vokietija ir Lenkija pažadėjo nesinaudoti šiomis išimtimis ir nuo sausio 1 d. atsisakyti naftotiekiu „Družba“ tiekiamos naftos.
Nuo 2023 m. taikoma priemonė paveiks pagrindines naftos perdirbimo gamyklas Švedte Brandenburgo žemėje ir Leunoje Saksonijos ir Anhalto žemėje, jos tiekia degalus Rytų Vokietijai. Abi daugelį dešimtmečių perdirbo Rusijos žalią naftą, gautą naftotiekiu „Družba“, o dabar turės pereiti prie kitų tiekimo šaltinių. Tačiau, pasak vyriausybės ir naftos pramonės, tiekimai garantuoti, nors anksčiau būgštauta, kad dėl karo Ukrainoje šalis gali pritrūkti energijos.
PCK naftos perdirbimo gamyklos Švedte teigimu, daugiau nei 1 milijardas tonų žalios naftos iš Rusijos keliaudavo į buvusią Rytų Vokietiją, naftotiekis veikė nuo praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio pradžios.
Vyriausybės atstovas Carstenas Schneideris, atsakingas už reikalus, susijusius su buvusios Rytų Vokietijos žemėmis, sakė, kad importo Rusijos naftotiekiu draudimas atveria kitų galimybių. Paveiktų vietovių transformacijai papildomai bus skirta daugiau nei 1 mlrd. eurų investicijų.
„Taip išvaduosime Rytų Vokietiją iš priklausomybės nuo Rusijos ir užbaigsime dar vieną Vokietijos vienijimo etapą“, – sakė jis dpa. Pakaitinė nafta dabar bus gaunama per Rostoko uostą ir per Lenkijos Gdansko uostą bei iš Kazachstano.
Naftos perdirbimo gamyklos Švedte ir Leunoje tikisi iš pradžių perdirbti mažiau naftos nei anksčiau. „Mitteldeutsche Raffinerie Leuna“ pranešė, kad sutartimis garantuoti naftos kiekiai kol kas nėra pakankami. PCK spėja, kad jos gamyba sieks 70 procentų.
