„Su šia situacija susiduriama jau kurį laiką. Jau yra įmonių, pasitraukusių iš veiklos, sustabdžiusių savo veiklą, kurios tikėtųsi grįžti, ir yra įmonių, atleidusių darbuotojus. Problema ta, kad kai gyveni Vilniuje, kai yra kažkokių bendro pobūdžio darbų, tada santykinai nesunku ir atleisti, ir rasti žmogų.
Jeigu regione atleidi žmogų, žinai, kad jis išvažiuos, nes jis kitų variantų rasti darbo vietų ten nelabai turi. Regionai, kurie kuria darbo vietas, atsisuka antra puse biokuro įmonėms ir jie jau neturi kitos išeities, tik paleisti tuos žmones, nes juos vėliau labai sunkiai gali susigrąžinti. Jie tiesiog išvažiuoja“, – Eltai sakė V. Gaubytė.
„Didieji gamintojai kol kas laikosi“, – pridūrė ji.
Anot jos, mažosios Lietuvos įmonės nėra pajėgios konkuruoti su pigesne žaliava, importuojama iš Baltarusijos.
„Buvo bandymas palyginti baltarusišką žaliavą su lietuviška. Iš esmės yra taip, kad ten viskas vyksta labiau planinės ekonomikos pagrindais, jie yra gavę didžiulę paramą vystyti šį sektorių ir eksportuoti žaliavą. Jų gyvenimo lygis, atlyginimai, ypač regionuose, yra ženkliai mažesni nei mūsų žmonėms mokami. Realiai Lietuvos įmonės nėra pajėgios konkuruoti.
Jeigu Baltarusija nuspręs pakeisti kryptį, neeksportuoti arba pakelti kainas drastiškai, mes tampame priklausomi. Jeigu importas yra pigesnis, tai reiškia, lietuviškos įmonės gali gaminti kažką kitą. Bet šiuo atveju kalbame apie energetiką ir mūsų nacionalinį saugumą“, – teigė asociacijos direktorė.
Asociacija teikia siūlymus įtvirtinti nuostatą, kad jei biokuro biržoje biokuro tiekėjams pateikus pasiūlymus preliminari sandorio kaina yra vienoda, pirmenybė būtų suteikta Lietuvoje pagamintai žaliavai ir verslui.
„Reikia keisti „Baltpool“ mechanizmą ir, esant panašiai kainai, suteikti prioritetą Lietuvos įmonėms, ir tik tiek, kiek trūksta, – importuoti. Tai yra pasidariusios beveik visos šalys aplink mus“, – Eltai sakė V. Gaubytė.
Taip pat siūloma padidinti leidžiamų gabenti sunkiasvorių transporto priemonių svorio ribą iki 44 tonų. Be kita ko, asociacijos manymu, Valstybinių miškų urėdijos parengtos rekomendacijos biokuro ruošai turėtų tapti privalomu dokumentu, ne tik rekomendacijomis.
Kaip nurodo LITBIOMA, ilgą laiką buvęs stabilus, per paskutinius metus biokuro importas (didžiąja dalimi iš Baltarusijos) išaugo nuo 15 iki 30 proc., kas sudaro apie 20 mln. eurų lėšų, kurios nebelieka šalies viduje ir neprisideda prie ekonomikos augimo, o yra išleidžiamos kitoje valstybėje.
Toks augimas kelia nerimą Lietuvos biokuro gamintojams ir tiekėjams, kurie sunkiai konkuruoja su pigesnę žaliavą galinčiomis parūpinti trečiosiomis valstybėmis, šiuo atveju – Baltarusija, kurios biokuro kainos yra dempinguotos.