Saulės efektyvumo nepakako
Birželį „Nord Pool“ biržoje Lietuvos kainų zonoje žemiausia elektros kaina buvo -0,79 ct/kWh (su PVM), aukščiausia siekė 40,79 ct/kWh (su PVM), o mėnesio vidurkis – 11,09 ct/kWh (su PVM). Vidutinė galutinė elektros kaina vartotojams, pasirinkusiems su birža susietą planą (ESO planas „Standartinis“, vienos laiko zonos tarifas), buvo apie 22,25 ct/kWh (su PVM).
Kaip teigia nepriklausomo energijos tiekėjo „Enefit“ Rizikų valdymo padalinio vadovas Valdemar Fiodorovič, po COVID-19 pandemijos ir Rusijos karo Ukrainoje sukrėtimų, elektros rinka pastaraisiais metais normalizavosi. Tą rodo ir šiuo laikotarpiu fiksuojama įprasta ciklo fazė, kai po tam tikro elektros pigimo pavasarį, kainų kreivė vasaros pradžioje vėl sparčiau ėmė kilti į viršų.
„Tam neabejotinai didžiausios įtakos turėjo dėl karštų orų išaugęs energijos poreikis vėsinimui. Štai, lyginant su geguže, Lietuvoje birželį elektros paklausa nacionaliniu lygmeniu augo nuo 15 GWh iki 913 GWh“, – vieną esminių priežasčių įvardija energetikos ekspertas.
Pasak V. Fiodorovič, situaciją rinkoje, kaip jau tampa įprasta, didžiąja dalimi gelbėjo saulės elektrinių gamyba, praėjusį mėnesį pasižymėjusi ne vienu efektyvumo rekordu. Pavyzdžiui, birželio 26-ąją, 12 val., jos visoje šalyje sugeneravo 977 MW arba net 977 000 kW žaliosios energijos.
„Visgi saulės jėgainių efektyvumas rytais ir vakarais būna mažesnis, o kaip tik tuo metu energijos poreikis yra didžiausias. Todėl elektros kainai didesnę įtaką daro vėjo generacija. Deja, birželį pastaroji buvo nepastovi, atitinkamai ir kainų kreivė mėnesio eigoje svyravo tiek į teigiamą, tiek į neigiamą pusę“, – komentuoja jis.
Iš viso vėjo parkai praėjusį mėnesį sugeneravo 150 GWh žaliosios energijos, o kartu su saulės ir vandens jėgainėmis – 450 GWh. Gegužę šis skaičius buvo 15,5 proc. didesnis.
Gelbėjo importas iš Centrinės ir Šiaurės Europos
Birželį elektra panašiai kainavo visose Baltijos šalyse: Latvijoje didmeninė kaina buvo 11,09 ct/kWh (su PVM), Estijoje – 11,18 ct/kWh (su PVM). Pasak V. Fiodorovič, planiniai darbai energetikos infrastruktūroje buvo vienas esminių veiksnių, turėjusių įtakos elektros kainoms Baltijos šalyse.
„Suomiją bei Estiją jungianti svarbi elektros jungtis „Estlink 2“ vis dar neveikia. Tikėtina, kad tai tęsis iki pat rugsėjo. Elektros perdavimo pajėgumai tarp Švedijos ir Suomijos birželį taip pat buvo laikinai apriboti. Suomijoje laikinai buvo vykdoma „Olkiluoto-1“ atominio reaktoriaus techninė priežiūra, Estijos elektrinėje – 8-ojo bloko remonto darbai. Visa tai mažino gamybos pajėgumus regione ir apsunkino pigesnės elektros paskirstymą tiek į Baltijos, tiek į gretimas valstybes“, – situaciją apibūdina V. Fiodorovič.
Pašnekovas pažymi, kad prielaidas didėti elektros kainoms Baltijos šalyse birželį sudarė ir nepalankios sąlygos vėjo generacijai. Tik antroji ir trečioji mėnesio savaitės Centrinėje ir Šiaurės Europoje pasižymėjo keletu itin vėjuotų ir lietingų dienų.
„Vokietijoje vyravę vėjuoti orai sparčiau įsuko vėjo jėgaines ir susidariusį pigesnės elektros perteklių leido paskirstyti į Lietuvą ir gretimas šalis. Be to, dėl gausesnio lietaus pasipildė rezervai šiaurėje, efektyviau įdarbinę vietos hidroelektrines. Tai buvo viena esminių priežasčių, leidusių pristabdyti elektros kainų augimą vasaros pradžioje“, – teigia V. Fiodorovič.
Situacija veikiausiai išliks panaši
„Enefit“ eksperto teigimu, vasara įprastai pasižymi didesnėmis elektros kainomis ir ši tendencija veikiausiai bus matoma toliau. Visgi situacija energetikos rinkoje stipriai priklausys nuo vyraujančių orų, o šie gali pateikti tam tikrų staigmenų.
„Ilgalaikės meteorologų prognozės rodo, kad liepą oro temperatūra turėtų būti iki 1,5 °C aukščiau normos, o kritulių kiekis – iki 5 proc. didesnis už daugiametį vidurkį. Šiuo atveju, vėjas ir krituliai galėtų tapti veiksniu, efektyvinančiu gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių vėsinančiu įkaitusią elektros rinką“, – sako V. Fiodorovič.
Pasak jo, negalima ignoruoti ir to fakto, kad dėl planinių darbų iki pat spalio bus apribotas Lietuvos jungties su Švedija „NordBalt“ pralaidumas. Šia elektros arterija į Baltijos šalis atiteka pigesnė energija iš Skandinavijos, tačiau laikinai gali tekti dairytis kitų alternatyvų. Per ateinančius šešis mėnesius mėnesinės kainos Lietuvoje svyruos nuo 7,6 iki 12 ct/kWh, o šešių mėnesių vidurkis bus apie 9,7 ct/kWh.
„Todėl, norint stabilizuoti ir išlaikyti žemas elektros kainas, būtina galvoti apie gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą nacionaliniu mastu. Savo indėlį į Lietuvos energetinę nepriklausomybę gali įdėti ir kiekvienas namų ūkis savo namuose įsirengdamas saulės elektrinę“, – dėsto V. Fiodorovič.
Kokią įtaką karščiai turės elektros kainoms?
Pasak energetikos bendrovės „Elektrum Lietuva“ produktų vystymo vadovo Manto Kavaliausko, kylantys termometrų stulpeliai yra gera žinia Lietuvoje atostogaujantiems gyventojams, tačiau kartu prisideda prie aukštesnių elektros kainų. Jis taip pat atskleidžia, kokie kiti išorės veiksniai lems elektros kainų dinamiką liepą.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) meteorologo Gyčio Valaikos teigimu, palyginti su 1961–1990 m. vasaromis, pastaraisiais metais karštų dienų skaičius yra išaugęs maždaug penkis kartus.
Pasak jo, ši vasara, panašu, taip pat išsiskirs didesne, nei įprasta, šiluma. Vien birželį vidutinė temperatūra 1,7 laipsnio viršijo daugiametį vidurkį ir pasiekė 17,6 laipsnio, panaši tendencija tikėtina ir liepą.
„Statistiškai žiūrint, vasaros pikas, kai temperatūra yra aukščiausia, pasiekiamas liepos antroje ir rugpjūčio pirmoje pusėse. Tuomet didžiausia karštų dienų tikimybė, labiausiai tikėtinos karščio bangos ir tropinės naktys.
Prognozuojame, kad ir ši liepa nebus išimtis – ji turėtų būti šiltesnė ir sausesnė, nei įprastai, o vidutinė mėnesio oro temperatūra turėtų viršyti daugiametį vidurkį, kuris yra 18,3 laipsnio, ir priartėti prie 19. Tad karščiai su birželio mėnesiu nepasibaigs, jų realu tikėtis ir liepą bei rugpjūtį“, – sako G. Valaika.
Aukštyn kopiantys termometrų stulpeliai daro tiesioginį poveikį elektros kainoms. Anot „Elektrum Lietuva“ produktų vystymo vadovo, taip yra todėl, kad karščių metu išauga elektros paklausa dėl didėjančio jos poreikio vėsinimuisi.
„Tačiau išaugus energijos poreikiui, elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių nedidėja. Kodėl? Esant karščiams, įprastai sumažėja vėjo gamyba, saulės jėgainės taip pat nedirba taip efektyviai, kaip esant vėsesniems, bet saulėtiems orams. Tad rezultatas toks, kad siekiant patenkinti išaugusį elektros poreikį, yra įjungiami brangesni energijos generatoriai, kurie lemia kainos šuolį“, – sako M. Kavaliauskas.
Aukšta oro temperatūra yra ne vienintelis veiksnys, darantis įtaką elektros kainų dinamikai. Šiuo metu taip pat vyksta kelių elektros tinklų jungčių – „NordBalt“ ir „EstLink 2“ remonto darbai, kurie tęsis visą vasarą. Tai, pasak M. Kavaliausko, gali prisidėti prie elektros kainų šuolių.
„Neveikiančios ar nepilnu pajėgumu veikiančios jungtys gali paaštrinti jau egzistuojančią problemą – elektros trūkumą pikinėmis valandomis, kurią lemia mažėjanti vietinė energijos gamyba. Tam įtakos turi ir gaminantys vartotojai, kurie dažnai dienos metu elektrą pasigamina ne vien savo poreikiams, taip didindami energijos pasiūlą rinkoje.
Visgi vakare, sumažėjus ar išvis gamybai sustojus, elektros paklausa yra didesnė už pasiūlą, todėl susidaro elektros deficitas. Ribotos elektros importo iš kitų šalių galimybės dėl vykstančių jungčių remontų bus svarbus veiksnys, artimiausiais mėnesiais galintis lemti tam tikromis valandomis brangstančią elektrą biržoje“, – akcentuoja ekspertas.
Jis priduria, kad liepą ir rugpjūtį, palyginti su geguže ir birželiu, mažesnė elektros generacija iš saulės ir vėjo, kurie yra pagrindiniai energijos gamybos šaltiniai Lietuvoje, yra įprasta tendencija.