Institucijos tinklalapyje patalpintoje pažymoje rašoma, kad bendrovė yra įsiskolinusi rinkos operatoriui „Litgrid“, kuris su ja yra nutraukęs balansavimo sutartį. Neturėdamas šios sutarties tiekėjas dirbti negali. Tačiau nenurodoma, kokios yra „Sky Energy“ skolos.
Kaip nurodoma pažymoje, „Sky Energy“ licenciją stabdoma nuo gruodžio 16 d. Nutarimo projekte rašoma, kad bendrovė per mėnesį turi ištaisyti neatitikimus ir apie tai pranešti VKEKK.
„Minimi ūkio subjektai neatitinka finansinio pajėgumo reikalavimų. Pirmojo subjekto atveju („Sky Energy“ - DELFI) buvo duotas laiko tarpas, per kurį jie turėjo ištaisyti neatitikimus ir pateikti komisijai įrodymus, kad ištaisė. Tačiau tai nebuvo padaryta. Atvirkščiai, buvo pasakyta, kad nebus daromi veiksmai, kurių iš jų buvo tikimasi. Tiesiog nebeliko kitos išeities, o tik pradėti licencijos sustabdymo procedūrą“, - DELFI sakė VKEKK pirmininkė Diana Korsakaitė.
Bendrovė iki gruodžio 11 d. turės informuoti savo vartotojus, o šie turės susirasti kitą tiekėją arba bendrovė „Lesto“ jiems pradės tiekti elektrą pagal garantinį tiekimą.
Tačiau pagal garantinį tiekimą tiekiama elektra yra 25 proc. brangesnė nei nustatyta buitiniams vartotojams.
Tarp bendrovės klientų – daug valstybės institucijų. Savo tinklalapyje „Sky Energy“ nurodo, kad jos klientais yra Ministro pirmininko tarnyba, Užsienio reikalų ministerija, taip pat Aplinkos, Žemės ūkio, Teisingumo ir Kultūros ministerijos, Lietuvos prokuratūra, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, Valstybinė mokesčių inspekcija, Tarptautinis Vilniaus oro uostas, Kauno technologijos universitetas, bendrovė „Klaipėdos nafta“, Valstybės turto fondas, „Regitra“, „Oro navigacija“, Vilniaus Jėzuitų gimnazija, statybų bendrovė „Eika“.
„Sky Energy“ vadovas Evaldas Pesliakas DELFI sakė, kad bendrovė, kaip ir kiti nepriklausomi tiekėjai, nuostolių patyrė rudenį, kai rinkoje pašoko elektros kaina. Tada elektrą teko pirkti brangiau nei parduodavo klientams.
„Buvo įprasta logika ir rinkos dalyvių bei vartotojų noras (turėti fiksuotą kainą – DELFI), nes visi buvo įpratę turėti fiksuotus tarifus metams ar dvejiems. Tik nedidelė dalis klientų buvo su kintamais tarifais. Biržos svyravimus prisiimdavo patys tiekėjai, nes jie žinojo ilgalaikę patirtį ir tendencijas. Tačiau kai svyravimai dėl dirbtinių ir neaiškių priežasčių pasidarė įtartinai dideli, tada niekas negalėjo nieko padaryti“, – apie nuostolių priežastis kalbėjo jis.
Pašnekovas tvirtino, kad bus bandoma pataisyti bendrovės situaciją.
Tą pačią dieną bendrovei „Elektra visiems“ taip pat buvo nurodyta pataisyti savo finansinę situaciją iki gruodžio 20 d. Antraip VKEKK grasina taip pat stabdyti licenciją.
Bendrovės „Elektra visiems“ tinklalapyje nurodoma, kad jos klientais yra „Impuls“ sporto klubai, „Dvarčionių keramika“, baldų gamintojas „Narbutas“, langų gamintojas „Rūdupis“.
D. Korsakaitė pripažįsta, kad rinkoje dar yra finansiškai netvirtų nepriklausomų elektros tiekėjų.
Pasiteiravus, ar tokia situacija nekenkia pačiai rinkai, VKEKK vadovė teigė:„Nepriklausomų elektros energijos tiekimo licencijų išduota apie 60, faktiškai veiklą vykdo daugiau nei 20. Tai jau vien šių dviejų skaičių santykis indikuoja, kad pati rinka yra pradinėje stadijoje ir yra neišvengiamas tam tikras laikotarpis, kai ūkio subjektai mokosi veikti ir mokosi surasti veiklos modelius, kurie pasiteisina“.
Elektros kaina buitiniams vartotojams yra reguliuojama ir nustatomas dukart per metus. Tačiau visi kiti elektrą turi pirkti rinkoje.
DELFI primena, kad rugsėjo pabaigoje-spalį elektros rinkos kaina vietoj maždaug 16 ct/kWh pašoko ir iki 70 ct/kWh.
Konkurencijos taryba ėmėsi nagrinėti sutartį, kurią 2013 m. kovo 15 d. pasirašė arp Baltijos elektros energijos perdavimo sistemos operatoriai „Augstsprieguma tikls“, „Elering“ ir „Litgrid“. Pagal šią sutartį numatyta, kad pirmenybė turi būti teikiama Baltijos šalyse pagamintai energijai. Todėl elektros biržoje "Nord Pool Spot" stipriai išaugus elektros kainai nebuvo bandoma gauti pigesnės energijos.
Kai kurie nepriklausomi elektros tiekėjai tada skelbė svarstantys galimybę nutraukti sutartis su klientais. Jų teigimu, dėl per didelių kainų jiems veikla pasidarė nuostolinga.
Vėliau buvo aiškinama, kad kaina elektros biržoje sukilo dėl sutapimų: užsitęsė Karaliaučiaus termofikacinės elektrinės remontas, o dėl palyginti šilto rudens darbo nepradėjo Lietuvos ir Latvijos termofikacinės elektrinės. Spalio pabaigoje situacija ėmė taisytis, o kaina – mažėti.
Lapkritį rinkos kaina normalizavosi ir sudarė 16,34 cento už kilovatvalandę (ct/kWh). „Litgrid” duomenimis, Lietuvoje 2012 m. pabaigoje buvo 27 nepriklausomi tiekėjai, Latvijoje – 7, Estijoje – 10.