Bręsta planas, pagal kurį atpigusios dujos šildymo sąskaitose nepasijus

Po susitarimo su „Gazprom“ sumažėjusios dujų kainos gundo valdančiuosius panaikinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą centralizuotam šildymui.

Įgyvendinus šį planą daugiabučių gyventojams, kuriems tiekiama iš dujų pagaminta šiluma kaina niekaip nesikeistų, nes galimą maždaug 8-10 proc. mažėjimą suvalgytų išaugęs PVM, tačiau tuose miestuose, kur šiluma yra pigesnė, nes gaminama iš biokuro, kaina išaugtų.

Valdantieji dar pora savaičių planuoja nagrinėti galimybę nuo Naujųjų metų atsisakyti lengvatinio 9 proc. PVM šildymui ir šiai paslaugai taikyti 21 proc. tarifą. Tačiau, panašu, kad linkstama pasinaudoti sumažėjusiomis dujų kainomis ir panaikinti lengvatą.

Tam nepritaria Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA), tvirtinanti, kad dėl tokio sprendimo šildymo kaina Lietuvoje padidėtų 11 proc.

„Valstybė, norinti surinkti daugiau pinigų iš centralizuotai besišildančių žmonių, turi pati dėti daugiau pastangų, kad įsisenėjusios šilumos vartotojų bėdos būtų išspręstos. Griežtai nepritariame lengvatos panaikinimui, kol dideles šilumos sąskaitas lemia nepakankamai vartojamas biokuras ir nėra sumažintas šilumos švaistymas pro kiauras pasenusių daugiabučių sienas", - teigė LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas.

Asociacija siūlo lengvatos atsisakyti tik tuose miestuose, kur 60 proc. šilumos gaminama iš biokuro

Mano, kad lengvata neteisinga

Premjero Algirdo Butkevičiaus atstovė spaudai Evelina Lazdauskienė DELFI sakė, kad svarstoma, kaip apsaugoti socialiai jautriausią visuomenės grupę, tačiau pripažįsta, kad šiuo metu lengvatiniu PVM tarifu už šildymą naudojasi net ir tie, kurių pajamos palyginti yra didelės.

„Jei PVM lengvatos galiojimo laikas nebebūtų dar pratęstas, galbūt būtų galima galvoti apie kompensacijų už šildymą gaunančiųjų rato praplėtimą. Šiandien – tai tik pasvarstymai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės pateikti paskaičiavimus ir galimą modelį, kokio dydžio pajamas gaunantis žmogus galėtų tikėtis kompensacijos už šildymą“, - tvirtino ji.

Skaičiuojama, kad jei išliktų toks pats pajamų lygis, nuo kurio jau mokama kompensacija už šildymą, tokiu atveju kompensacijoms reikėtų papildomai 15 mln. litų, tačiau sutaupymas būtų gerokai didesnis, nes skaičiuojama, kad per metus biudžetas galėtų pasipildyti apie 200 mln. Lt.

Turtingojo šelpimas

Daugiabučių namų bendrijas vienijantys Būsto rūmai laikosi nuomonės, kad centriniam šildymui nereikia taikyti lengvatinio PVM tarifo.

„Jokių sumažinimų neturi būti, nes, pavyzdžiui, turtingas žmogus valdo 100 kv.m butą, o neturtingas – 36 kv.m, tai turtingasis dėl mažesnio PVM gauna šimtus litų naudos, o neturtingasis – centus. Taigi PVM sumažinimas šildymui yra turtingojo žmogaus šelpimas“, - DELFI sakė Būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis.

Jo nuomone, norint sumažinti išaugusios kainos naštą skurdžiausiai gyvenantiems žmonėms reikėtų tai daryti per socialines programas.
„Tokiu atveju paramą gautų neturtingieji, o turtingieji ir taip gali už save susimokėti, o jeigu negali sumokėti, tuomet 100 kv.m butą reikia iškeisti į 36 kv.m“, - sakė pašnekovas.

Siūlo kitokį modelį

Tuo metu Lietuvos energijos konsultantų asociacijos prezidentas dr. Valdas Lukoševičius mano, kad standartinį PVM tarifą reikėtų taikyti ne visam gyventojo sunaudojamam šilumos kiekiui.

Jo įsivaizdavimu, pavyzdžiui, vieno kambario butą atitinkančiam energijos suvartojimui ir toliau turėtų likti 9 proc. PVM, o likusiai daliai – jau 21 proc.

„Taip nedidėtų išlaidos kompensacijoms už šildymą ir nebūtų mokama už švaistomą energiją ir nebūtų finansuojami didžiausi butai. Juk dabar padidins PVM, tačiau iš kitos pusės reikės didinti kompensacijas nepasiturintiems gyventojams“, - DELFI sakė V. Lukoševičius.

Kartu pašnekovas atkreipia dėmesį, kad kai kuriose valstybėse mažesniu PVM tarifu yra skatinama šilumos gamyba iš vietinio atsinaujinančio kuro.

„Pavyzdžiui, tuose miestuose, kur šiluma gaminama iš dujų, būtų taikomas

Ragina pasinaudoti proga

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda yra įsitikinęs, kad dabar yra tinkamas metas apskritai atsisakyti lengvatinio PVM tarifo šildymui.

„Birželį mes patys išstojome su šia idėja, kad gamtinių dujų kainos sumažinimas nesukeliant labai didelių nepasitenkinimų suteikia galimybę vieną kartą panaikinti tą PVM šildymo lengvatą. Dabar yra paskaičiuota, kiek dėl dujų pigimo skirtingose savivaldybėse gali pigti šiluma, matyt, kad ji pigs apie 8-10 proc. panaikinus PVM lengvatą gautume maždaug tokį patį pabrangimą. Taigi po šių sprendimų lengvatos nebeliktų, o žmonės nepajustų kainų padidėjimo“, - DELFI kalbėjo ekonomistas.

Jis nesutinka su siūlančiais įvairius skirtingus mokesčio variantus iš biokuro gaminamai šilumai arba visą tarifą taikyti tam tikro dydžio būstams.

„Pirmas aspektas, kad tai jau būtų visiškai kitas PVM lengvatos diferencijavimo principas, antras aspektas, kad tai yra labai sunkiai administruojama, nes vienose savivaldybėse galiotų vienoks tarifas, o kitose – kitoks. Be to, reikėtų pasitikslinti, ar tai yra suderinama su Europos Sąjungos teisės aktais“, - tvirtino pašnekovas.

Jo teigimu, daug paprastesnis sprendimas būtų tikslinėmis kompensacijomis arba minimalaus atlyginimo didinimu pagelbėti mažas pajamas gaunantiems gyventojams.

Lietuvoje butuose gyvena daugiau nei milijonas gyventojų.