Sutartį pasirašė Lietuvos ir Lenkijos dujų perdavimo sistemų operatorių – įmonių „Amber Grid“ ir „Gaz Systems“ bei Europos agentūros INEA („Innovations & Networks Executive Agency“), kuri yra atsakinga už strateginių ES projektų finansavimą, atstovai.
555 mln. eurų vertės projekto statyboms skirta 295 mln. eurų iš Europos Sąjungos CEF fondo, o dar 10 mln. eurų – tyrimams.
Šio dujotiekio misija – panaikinti ilgametę Baltijos jūros regiono energetinę izoliaciją ir tiekti energiją, kurios reikia regiono ekonomikos dinamiškumui skatinti.
Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claudas Junkeris pabrėžė, kad Europos Komisija į šį projektą investuoja 300 mln. eurų, o tai yra didžiausia investicija į šią sritį per visą istoriją.
„Tai investicijos, kurios duos dividendų, užtikrins laisvą energijos judėjimą Europoje. Jau yra užtikrintas laisvas žmonių judėjimas, kapitalo judėjimas, reikia ir energijos. Kad diversifikuotume energijos šaltinius, vieni to nepadarysime, to reikia ir mūsų piliečiams, ir vartotojams, ir pramonei“, - kalbėjo jis.
D. Grybauskaitės teigimu, Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių jungtis yra strateginės reikšmės visai Europos Sąjungai.
Ji padės integruoti izoliuotas Baltijos šalių dujų rinkas į bendrą ES dujų rinką, skatins prekyba gamtinėmis dujomis visoje Vidurio ir Rytų Europoje. Tai ne tik sustiprins dujų tiekimo saugumą ir patikimumą, bet ir sudarys sąlygas skaidriai bei sąžiningai konkurencijai, iš kurios naudos turės visi gamtinių dujų vartotojai.
„Šis žingsnis padės skurti energetikos sąjungą. Prieš 11 metų galėjome tik pasvajoti, kad įstosime į ES ir būsime sujungti ir ekonomine, ir energetine prasme“, - kalbėjo D. Grybauskaitė.
Prezidentė akcentavo, kad buvo didžiulis paketas projektų, kuriuos buvo nutarta daryti, kad Baltijos šalys ir Lietuva turėtų nepriklausomą tiekėją, tiekimo saugumą.
„Išties derybos dėl dujų jungčių su Lenkija buvo įvairios, kartais lėtesnės, kartais greitesnės, labai priklausė ir nuo finansavimo, ir be abejo nuo politinės valios. Tokios valios politinės ilgai nebuvo, todėl ir paminėjau, kad nuo mūsų įstojimo praėjo 11 metų, mes svajojome turėti jungtis ir pagaliau jas šiemet praktiškai visas užbaigėme. Turėsime galutinai jungtį elektros su Švedija, baigsime jungtį su Lenkija elektros, ir štai dujotiekis, kurį pasirašėme šiandien Europos Komisijoje. Tai yra simbolis dalykas todėl, kad mes gavome labai didžiulį finansavimą iš Europos biudžeto, nes dažniausiai tokie projektai būdavo finansuojami 15, 20 ar 30 proc., o čia turime virš 50 proc.”, - po sutarties pasirašymo žurnalistams sakė ji.
Galima bus rinktis, kur pigiau
Paprašyta pakomentuoti Energetikos ministerijos svarstymus apie galimybę tiekti dujas Ukrainai, šalies vadovė prakalbo apie Šiaurės dujotiekį (Nord-Stream) ir tai, jog jam atsiradus, visos jo pajėgos būtų nukreiptos ne į dujų Vakarų Europai tiekimą, o į Ukrainos apėjimą ir bandymą ją izoliuoti nuo dujų tiekimo.
„Išties dabar iš Pietų Europos valstybių yra galimybė Ukrainai tiekti dujas, esant tokiai situacijai, esant mūsų jungtims ir tinklams, net ir Lietuva ateityje per savo SGD terminalą galėtų daugiau kam parduoti dujas", - sakė ji.
Pasak D. Grybauskaitės, europinės lėšos buvo postūmis, kad dėl projekto būtų greičiau sutarta ir jis pajudėjo. Anot jos, nuo šiol atsivers konkurencingumo galimybės ir žmonėms bus garantija, kad dujų visada užteks, kad galima bus rinktis, kas tuo metu rinkoje bus pigiausia.
Pasidomėjus, ar dėl energetinių projektų su Lenkija, galima tikėtis ir geresnių santykių tarp Lietuvos ir Lenkijos, D. Grybauskaitė akcentavo, kad santykiai ekonominiai visada buvo geri, jiems neturėjo jokios įtakos politinės simpatijos ar ne simpatijos. Pasak jos, kokie bus santykiai ateityje su nauja Lenkijos Vyriausybe, bus matyti ateityje po dviejų savaičių įvyksiančių rinkimų.
Į klausimą, ar Lietuvoje nebus dujų pertekliaus, prezidentė atsakė optimistiškai: „Lietuva turėdama savo SGD terminalą, ieško galimybių būti taip pat ir taip vadinamu regioniniu „hub’u“ kur ne tik galėsime įsivežti, bet ir tiekti paslaugas, o galbūt ateityje ir tam, kam trūks – parduoti. Pasistatėme pirmieji, ką tik Lenkijoje atsidarė, o Baltijos regione esame ne tik pirmieji, bet ir vieninteliai. Tai sudaro mums labai plačias galimybes galvoti ne tik apie dujų įsivežimą, bet ir apie infrastruktūros plėtrą, bei paslaugų tiekimą, pardavimą ateityje“.
Sutarties pasirašyme dalyvavęs „Ambergrid” vadovas Saulius Bilys žurnalistams patvirtino, kad dujos šiuo dujotiekiu vėliausiai pradės tekėti 2020 metų sausio 1 dieną.