„Mes neplanuojame to, – pareiškė D. Trumpas, atsakydamas į žurnalisto klausimą, ar JAV skelbs sankcijas „Nord Stream 2“ projekto dalyviams. – Tačiau labai gaila, vokiečiai kasmet Rusijai sumokės milijardus dolerių už energetinius išteklius. Ir galiu jums pasakyti, kad vokiečiams tai nepatinka“.
Tokį pareiškimą, kaip galima matyti oficialiame Baltųjų rūmų tinklalapyje, D. Trumpas padarė prieš dvišalį susitikimą su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda Baltuosiuose rūmuose.
Saugiklių nebelieka, neturi likti ir iliuzijų
Vienu iš galingiausių projektą „Nord Stream 2“ galinčių stabdyti saugiklių buvo laikomos gresiančios JAV sankcijos projekte dalyvaujančioms Vakarų įmonėms. Kaip anksčiau interviu portalui LRT.lt yra sakiusi energetikos ekspertė Agnia Grigas, sankcijos galėtų atbaidyti kompanijas – projekto dalyves.
„Šiuo metu Kongrese yra svarstomi trys skirtingų sankcijų paketai. Vokietijos kompanija „Uniper“ yra pasakiusi, kad jei JAV patvirtins sankcijas, ji pasitrauks iš projekto. Taigi, projekto lemtis dar priklauso nuo JAV sankcijų, Vokietijos vidaus politikos ir galutinio sprendimo bei Vakarų kompanijų, dalyvaujančių tame projekte“, – kalbėjo A. Grigas.
Tačiau A. Bačiulis pastebi, kad nors iš D. Trumpo nuskambėjo pasisakymas apie tai, kad JAV neplanuoja taikyti sankcijų „Nord Stream 2“ dalyviams, išlieka ir kitoks scenarijus, be to Europos energetinę nepriklausomybę JAV gali remti kitais būdais.
„Tai nėra labai griežtas pasakymas. Be to, prieš savaitę Maskvoje lankėsi JAV energetikos sekretorius Rickas Perry, kuris pasakė, kad nors JAV nenori įvesti sankcijų, jos išlieka įmanomos.
D. Trumpo administracijoje neretai matome „gero ir blogo policininko“ situaciją“, – pažymi A. Bačiulis.
„Visi į „Nord Stream 2“ žvelgia kaip į Rusijos projektą, tačiau tai yra Vokietijos projektas. Vokietija nors ir šiandieną galėtų stabdyti projektą, tačiau to nenori. Nereikia turėti iliuzijų dėl „Nord Stream 2“. Tai yra Vokietijai gyvybiškai svarbus projektas, ji jį bet kuriuo atveju įgyvendins“, – kalba pašnekovas.
Pasak apžvalgininko, Lenkijai yra svarbu, kad „Nord Stream 2“ butų atidėtas bent pusmečiui, idant ji galėtų susiderėti palankesnes dujų tiekimo sąlygas su „Gazprom“ dar iki „Nord Stream 2“ starto, tuo metu Lietuvos interesai - geopolitiniai.
„Kadangi turime savo suskystintųjų gamtinių dujų terminalą, neturime intereso remti projektą, tačiau mes turime geopolitinį interesą. „Nord Stream“ ir „Nord Stream 2“ yra nukreipti prieš Vidurio ir Rytų Europą, kurios dalimi esame. Tai, kad vokiečiai vykdo projektą apeidami Vidurio ir Rytų Europos regioną, nes mes esame nepatikimi partneriai ir JAV sąjungininkai, rodo, kad vokiečiai visiškai įsivaizduoja ES be mūsų. Jei pradėsime kliudyti vokiečių verslui su Rusija, jie į mus numos ranka“, – komentuoja A. Bačiulis.
Žingsnis po žingsnio išsijungė galimi saugikliai
LRT.lt primena, kad iniciatyvų stabdyti ar bent reguliuoti „Nord Stream 2“ buvo ne viena. Europos Komisijoje buvo siekiama, kad Trečiojo energetikos paketo taisyklės būtų taikomos ne tik sausumoje, bet ir teritoriniuose vandenyse (paketo pagrindas – gamybos ir tiekimo atskyrimas nuo tinklų eksploatavimo). Tačiau ilgai projektui besipriešinančių šalių optimizmas netruko – tokiam Trečiojo energetikos paketo išplėtimui priešinasi ir Europos dujų bendrovių asociacija „Eurogas“, Europos Tarybos Teisės tarnyba padarė išvadą, kad Dujų direktyvos normų išplėtimas pažeis Jungtinių Tautų Jūrų teisės konvenciją.
Nors Europos Tarybos Teisės tarnybos išvada neužkerta kelio išplėsti Dujų direktyvą, nes galutinį sprendimą priima Europos Parlamentas, sprendimo priėmimas ES institucijose stringa, be to, jis neapsaugotų nuo paties dujotiekio statybos fakto.
Tam, kad dujotiekis galėtų būti tiesiamas per Baltijos jūrą, buvo reikalingas Suomijos, Švedijos ir Danijos sutikimas įsileisti vamzdyną į savo teritorinius vandenis. Su projektu sutiko visos šalys, kurių vandenimis driektųsi vamzdis, išskyrus Daniją. Tačiau net jei Danija nesutiktų į savo teritorinius vandenis įsileisti „Nord Stream 2“ vamzdžio, projekto rengėjai gali tiesti dujotiekį kitu keliu.