DELFI pasiekė dviejų sostinėje esančių daugiabučių gyventojų šildymo sąskaitos. Vilniečiai įsikūrę naujame daugiabučių kvartale „Pavasaris“, sostinės Lazdynų rajone. Abi šeimynos gyvena vienoduose daugiabučiuose, tuose pačiose aukštuose ir tokio pačio ploto butuose. Vienintelis skirtumas – vienas butas turi visus keturis kaimynus, kitas – aukšte kol kas apgyvendintas vienas.
Šildymas – beveik du kartus brangiau
„Pavasario“ daugiabučių kvartale gyvenantis Aidas (vardas pakeistas – DELFI) rodo šildymo sąskaitą už gruodžio mėnesį. Jam „Vilniaus energijai“ reikia sumokėti 363,11 Lt (be karšto vandens) už 78 kv. m. butą.
Vyras tikriausiai ir nebūtų sužinojęs, kiek daug jam tenka mokėti už neesančius kaimynus, jei jis nepažinotų šalia stovinčiame tokiame pačiame daugiabutyje gyvenančios Dainos (vardas pakeistas – DELFI), kuri už gruodžio mėnesį turėjo mokėti 194,28 Lt (be karšto vandens).
„Su žmona gyvename aukšte kol kas vieni. Keturi butai dar neparduoti. Žinojau, kad sąskaita bus šiek tiek didesnė, bet nemaniau, kad tiek“, - sako Aidas.
Abiejų butų gyventojai tikina, kad namuose palaiko apie 20 laipsnių temperatūrą. „Pakankamai šilta, nereikia su megztiniais apsisukus sėdėti“, - pasakojo Aidas.
Aido aštuonių aukštų name yra apie 160 būtų, trečdalis jų – dar neparduoti.
Techninės priežiūros inžinierius: sąskaitos labai skirtis neturėtų
UAB „Pavasaris“ techninės priežiūros inžinierius Petras Krivickas, prižiūrintis Aido daugiabučio šildymo sistemas, teigė, kad būtent neparduotuose butuose ir stengiamasi palaikyti reikiamą 18 laipsnių šilumą.
„Užsukti visiškai šildymo būtų ir neįmanoma. Yra tokie termoreguliatoriai, kurie pasiekus 7 laipsnių temperatūrą, patys ima šildyti, kad neužšaltų radiatoriai“, - kalbėjo pašnekovas.
P. Krivickas tikino, kad Aido šildymo sąskaita neturėtų būti daug didesnė vien dėl to, kad jis aplink neturi kaimynų. „Kas liečia tarpbutines pertvaras – tarp mūro įdėta vata, jos apšiltintos. Butai yra sandarūs, todėl juose išlieka pakankamai šilumos“, - teigė jis.
Pasiteiravus, kodėl visgi dviejų panašių butų skirtinguose namuose šildymo sąskaitos tiek skiriasi, inžinierius siūlė žiūrėti, kokią temperatūrą palaiko kiekvienas butas, ant kurios padalos laikomi atsukti radiatoriai.
„Penkta pozicija yra labai imli pinigams. Jau kai trys būna atsukta, radiatorius pakankamai šiltas. Jei daug atsuksime, daug ir mokėsime“, - kalbėjo jis.
P. Krivickas svarstė, kad visgi didesnė šildymo sąskaita turėjo Aidą pasiekti ne dėl šoninių butų, bet dėl lauko temperatūros įtakos.
„Praktiškai, kai butų yra tokia apšildymo sistema, tai didesnė tikimybė, kai visas namas šiltas, didesnis poveikis yra lauko. Toks temperatūrų skirtumas, kai bute palaikoma apie 20, o šoniniuose 18, mūsų manymu, negali turėti ženklios įtakos“, - teigė techninės priežiūros inžinierius.
Be to, pašnekovas priminė, kad pagal šilumos paskirstymo metodiką šilumos nuostolių priskyrimas yra didesnis mažiau besišildantiems gyventojams.
Energetikos inspekcija: šildymo kainos gali skirtis
Valstybinė energetikos inspekcija komentuoti plačiai apie šildymo kainų skirtumus nenorėjo.
Inspekcijos atsiųstame atsakyme rašoma, kad „kaina už šildymą vartotojams yra vienoda, tačiau šiluminės energijos suvartojimas atskirų butų ploto vienetui (kWh/kv.m) šildyti gali skirtis netgi naujos statybos daugiabučiame name net ir esant tvarkingai ir tinkamai eksploatuojamai šildymo sistemai“.
VKEKK: tikėtina, kad kaimyniniai butai nešildomi
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) narys Darius Biekša teigė, kad iš jo turimų duomenų galima konstatuoti, kad Aido kaimynystėje esančiuose butuose radiatoriai yra užsukti arba šilumą vartoja labai minimaliai.
„Jis, norėdamas palaikyti tą pačią temperatūrą savo bute, kaip ir kaimyniniame name, kuris yra apsuptas gyvenamų (šildomų) patalpų, turi suvartoti daugiau šilumos. Tuomet, kai kaimyninės patalpos neapgyvendintos (nešildomos), šilumos nuostoliai formuojasi ne tik per išorines atitvaras bet ir per vidines sienas“, - kalbėjo VKEKK atstovas.
Daugiabučio gyventojai, net ir reguliuodami atskirai savo buto šildymą, dalį šilumos (nereguliuojamą šilumos dedamoji) pasiskirsto proporcingai butų naudingajam plotui.
Kaip aiškino D. Biekša, skaičiuojant šilumos suvartojimą visų pirma yra žiūrima į namo įvadinio skaitiklio rodmenis. Būtent šis kiekis yra išskirstomas butams. Šilumos paskirstymui yra naudojama daugiau nei dešimt metodų. Koks pasirenkamas metodas, nusprendžia patys gyventojai - namo bendrija.
„Kartais gyventojai piktinasi, kad visiškai užsisuka radiatorius, bet vis vien moka už šildymą. Šioje vietoje reikia nepamiršti, kad šildytis kaimynų sąskaita yra nesąžininga, todėl taikant skirstymo metodus siekiama atstatyti tam tikrą socialinį teisingumą. Jei užsukai radiatorių, nesinaudoji šildymu, tai naudojiesi kaimynų šiluma (priverti juos naudoti daugiau šilumos). Tokiu atveju turi mokėti bent minimalų mokestį, kompensuojantį kaimynų šildymo sąnaudų išaugimą. Tai yra atliekama taikant taip vadinamą tolygaus šildymo sąlygą“, - kalbėjo VKEKK narys.
D. Biekša pabrėžė, kad Aido atveju gali būti, kad pastatui reiktų įvertinti tolygaus šildymo sąlygos taikymo aplinkybes. T.y. vartotojai gali nuspręsti, kokio dydžio skirtumai sąskaitose gali būti taikomi name priklausomai nuo to ar butas taupo šilumą ar ne.
„Jei (butų pardavėjai – DELFI) laikytųsi higienos normų, t.y. butuose būtų techniškai įgyvendintas ribojimas, kad minimali temperatūra negali būti žemesnė kaip, pavyzdžiui, 16 laipsnių, tai neturėtų būti toks sąskaitų skirtumas. Tuomet jau būtų galima įtarti, kad yra kažkokia techninė problema šildymo sistemoje ar panašiai“, - svarstė pašnekovas.
Pasak D. Biekšos, gyventojai, įtarę, kad jiems neteisingai skaičiuojamos šildymo sąskaitos, gali kreiptis į VKEKK.
Gyventojai taip pat turi galimybę pasirengti ir suderinti su VKEKK savo individualų šilumos paskirstymo metodą, jeigu rekomenduojami metodai neatitinka konkretaus namo techninių charakteristikų.
„Žinoma, metodo pakeitimas nelemia faktinio šilumos suvartojimo pokyčio. Geriau jau ne žiūrėti, kaip pakeisti metodą, bet pareikalauti, kad sistemos prižiūrėtojai pateiktų konkrečius pasiūlymus ir realiai sumažintų bendrą namo šilumos suvartojimą“, - kalbėjo jis.
Svarbi šilumos perskirstymo metodika
„Problema naujuose, dalinai apgyvendintuose daugiabučiuose yra. Šilumos tiekėjas turi įvadinį skaitiklį, kuris parodo, kiek namas gauna šilumos. Už neparduotus butus turėtų mokėti statybos bendrovės, bet gali būti taip, kad gyventojams, kurie neturi kaimynų ir aplink butai šaltesni, reikia mokėti ir už neparduotus butus“, - kalbėjo pašnekovas.
V. Lukoševičius patvirtino, kad kalbos, jog be kaimynų už šildymą mokėti teks daugiau yra ne mitas, o fizika. „Kuo daugiau atitvarų, už kurių nėra 20 laipsnių, tuo daugiau prarandama šilumos“, - teigė jis.
Visgi pašnekovas paneigė ir UAB „Pavasaris“ inžinieriaus teiginį, kad butai gerai išlaiko šilumą savyje: „Taip, lauko sienos gal ir yra naujuose namuose gerai izoliuotos, bet vidinės yra apie tris kartus mažiau. Ir jei yra didelis temperatūrų skirtumas, tai tikrai šiluma migruoja“.