Tuo metu Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje energetikos ministru dirbęs Arvydas Sekmokas teigė, kad jo paskutinę darbo dieną parašytas laiškas, kuriame Europos Sąjungos paprašyta laikinai sustabdyti Ignalinos AE uždarymo finansavimą, buvo būtinas.
Kaip žinia, stodama į ES, Lietuva įsipareigojo nutraukti Ignalinos AE eksploataciją. Pirmasis elektrinės blokas sustabdytas paskutinę 2004 metų dieną, o antrasis – 2009 metų pabaigoje. Savo ruožtu ES įsipareigojo Lietuvai skirti adekvačią finansinę paramą šio proceso įgyvendinimui, tačiau dėl konkrečių sumų nuolat kyla įtampa.
Pavyzdžiui, ir praėjusią savaitę prasidėjusiose derybose dėl 2021–2027 metų ES biudžeto numatyta tik 70 proc. prašytos sumos. Europos Komisija siūlo skirti 552 mln. eurų, kai Lietuvos Energetikos ministerija skaičiuoja, kad reikia apie 780 mln. eurų.
Kaip DELFI pasakojo energetikos ministro atstovė spaudai Aurelija Vernickaitė, didžiausią įtaką deryboms dėl Ignalinos AE uždarymo finansavimo 2014–2020 metais turėjo vėluojantys projektai.
„2009–2010 metais Energetikos ministerijos vadovybė peržiūrėjo IAE eksploatavimo nutraukimo projektų eigą ir buvo konstatuota, kad didieji projektai – B1 ir B2/3/4 – nevyksta pagal grafiką ir smarkiai vėluoja. Susidarius įtemptiems santykiams su projekto rangovais buvo svarstomi įvairūs variantai, kaip esamą problemą spręsti. EK finansavimas buvo laikinai sustabdytas tik vienam projektui (B1) ir tai iš esmės jokios įtakos kitiems projektams neturėjo“, – sakė ji.
A. Vernickaitės teigimu, dabar Ignalinos AE uždarymas vyksta sklandžiai, projektai įgyvendinami laiku ir padarytas didelis progresas per pastaruosius keletą metų.
„Prasidedant deryboms dėl ateinančios ES finansinės perspektyvos turime visiškai kitokią situaciją nei tuo metu, todėl tikimės, kad ES ir toliau skirs adekvačią finansinę paramą AE eksploatacijos nutraukimui kaip ir numatyta stojimo į ES sutartyje“, – nurodė atstovė.
Tačiau anksčiau šiame procese aktyviai dalyvavę A. Butkevičius ir A. Sekmokas teigė matantys rimtų iššūkių – tiesa, dėl skirtingų priežasčių.
Tyrė laikinoji komisija
A. Butkevičiaus vadovavimo metu Seime buvo sudaryta laikinoji taip vadinama „Skardžiaus komisija“ (jos pirmininku buvo parlamentaras Artūras Skardžius), kuri turėjo ištirti situaciją Lietuvos energetikos sektoriuje.
Vienas iš komisijai keltų klausimų buvo: „Dėl kokių priežasčių energetikos ministras A. Sekmokas paskutinę savo darbo dieną valstybės vardu paprašė ES laikinai sustabdyti valstybės įmonės Ignalinos AE uždarymo finansavimą; kokia galima dėl to padaryta žala valstybei“.
2014 metais paskelbtose komisijos išvadose rašoma, kad A. Sekmokas 2012 metų gruodžio 10 dieną, kreipdamasis į Tarptautinio Ignalinos eksploatavimo nutraukimo rėmimo fondo donorų asamblėjos ir asamblėjos narius dėl tarptautinių donorų finansavimo didžiausiam ir svarbiausiam Ignalinos AE uždarymo projektui B1 (laikinajai branduolinio kuro saugyklai) sustabdymo, galimai viršijo savo įgaliojimus ir šiais veiksmais galėjo būti padaryta žala valstybei.
„Šio žingsnio išdavoje buvo visiškai prarastas europinių partnerių pasitikėjimas ir 2014–2020 metų laikotarpiui Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo darbams numatyta skirti 400 mln. eurų (Lietuvos deklaruotas poreikis – 770 mln. eurų)“, – komisijai nurodė tuometinė Energetikos ministerijos vadovybė.
Su tokiais teiginiais sutiko ne visi Skardžiaus komisijos nariai. Konservatoriai A. Kubilius, Rasa Juknevičienė ir Kęstutis Masiulis paskelbė atskirąją nuomonę, kurioje paaiškino, kad „Nukem“ vadovaujamas konsorciumas, kuris 2004 metais laimėjo Ignalinos atominės elektrinės skelbtą konkursą svarbiausiems IAE uždarymo projektams įgyvendinti, nevykdė sutartyje įtvirtintų įsipareigojimų.
„Darbai vėlavo, o patvirtinti biudžetai buvo smarkiai viršijami. 2010–2012 metais vykusios derybos dėl abipusiai priimtinų darbų atlikimo datų ir suderinto darbų biudžeto bei kitų taisytinų dalykų nedavė rezultato – susitarimas nebuvo pasiektas. <...> Minėtas laiškas donorų konferencijai nenulėmė jos sprendimo, bet prisidėjo prie to, kad abi besiderančios pusės kuo greičiau surastų tinkamus sprendimus. Kaip žinoma, šiuo metu finansavimas IAE uždarymo svarbiausiems projektams yra atnaujintas“, – teigė jie.
Atskirojoje nuomonėje dar teigiama, kad teiginiai esą dėl šio laiško „buvo visiškai prarastas europinių partnerių pasitikėjimas“ visiškai neatitinka tikrovės.
„Faktai rodo visiškai priešingą vaizdą. Šių (2014 – DELFI) metų vasario mėnesį, jau po donorų konferencijos, vykusiame Europos vadovų tarybos posėdyje IAE uždarymui 2014-2020 metų finansinėje perspektyvoje buvo skirta 450 mln. eurų – beveik dvigubai daugiau nei prieš tai siūlė EK. Kartu su šioje finansinėje perspektyvoje nepanaudotais 300 mln. litų, kurie bus perkelti į ateinančią finansinę perspektyvą, IAE uždarymui iš viso bus sukaupta 750 mln. litų, o tai atitinka Lietuvos deklaruotą 770 mln. litų poreikį“, – teigė konservatoriai.
Laiškas pribloškė
A. Butkevičius DELFI pasakojo, kad į A. Sekmoko laišką gautas atsakymas buvo vienas pirmųjų siurprizų, su kuriais susidūrė 2012 metų gruodį pradėjęs dirbti premjeru.
„Gavome labai liūdną laišką iš Donorų asamblėjos, kad jie svarstys Ignalinos AE uždarymo finansavimo nutraukimą. Dėl to, kad labai ilgai buvo užsitęsusios derybos tarp buvusios Vyriausybės ir „Nukem“.
Teko kalbėtis apie tai ir su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) vadovu ir su EK vadovu Jeanu-Claude`u Junckeriu, kai kurių valstybių vadovais. Jie sakė, kad gal naujas premjeras ryšis išspręsti problemas, dėl to nesustabdė finansavimo“, – sakė Seimo narys.
Dar vienas aspektas, su kuriuo, pasak A. Butkevičiaus, teko susidurti – neigiama nuomonė apie „Nukem“. DELFI primena, kad „Nukem Technologies“ anksčiau priklausė vokiečiams, bet 2009 metais parduota „Rosatom“ valdomai „Atomstroyexport“.
„Nebuvo galima organizuoti pasitarimų, nes ten buvo „Rosatom“ ir buvo suformuota tokia nuomonė, kad tie, kurie kalbasi su jais, vos ne įtakojami jų“, – sakė jis.
A. Butkevičius teigė, kad iš esmės pritaria pagrindinėje Skardžiaus komisijos išvadoje pateiktai nuomonei.
„Labai daug žalos padarė, ne tik tas laiškas. Tas laiškas pribloškė, bet ir taip matėsi, kad tikriausiai jų noras pats didžiausias buvo nutraukti sutartį su „Nukem“, kad vėl skelbti naują viešąjį konkursą“, – pasakojo jis.
Skardžiaus komisija siūlė A. Sekmoko veiklą ištirti Generalinei prokuratūrai, tačiau A. Butkevičiaus teigimu, to daryti nesiryžta. „Gal jie specialistų neturi tokio lygio, kad galėtų išnarplioti tuos niuansus ir įvertinti, kokia žala valstybei padaryta. Gal kiti motyvai nulėmė, kodėl ši byla nebuvo ištirta, nustatyta žala ir kalti asmenys, kurie, manau, padarė didelę žalą“, – sakė jis.
A. Butkevičiaus teigimu, A. Sekmoko veiksmai dar sukėlė didžiulę įtampą tiek su ERPB, tiek su EK ir donorų asamblėja.
„Jie į Lietuvą žiūrėjo nelabai kaip. Sakė, kad jei yra problema, jūs ją aiškiai įvardinkite. Jei pažeisti įstatymai, irgi pasakykite ir priimkite sprendimus. Bet tokioje nežinomybėje gyventi ir nespręsti... Praeitoje finansinėje perspektyvoje buvo didžiulė baimė, ar mes gausime tolimesnį finansavimą“, – kalbėjo A. Butkevičius.
Jo manymu, tuomet EK buvo suformuotas požiūris, kad Lietuva dalį pinigų Ignalinos AE uždarymui turi rasti savo biudžete, o tai gali atsiliepti ir 2021–2027 metų ES biudžete.
Matė daug problemų
A. Sekmokas DELFI pasakojo, kad jo vadovavimo laikotarpiu (2009–2012 metais) į viešumą pradėtos kelti labai rimtos problemos.
„Finansavimas ėjo sau, darbai – sau. Buvo dideli vėlavimai ir ERPB žiūrėjo rangovo akimis. Jiems buvo svarbu užsitikrinti europinį finansavimą, o toliau – jei projektas vėluoja, tai yra pretekstas papildomam finansavimui. Čia bankas turėjo akivaizdų interesą, kad nebūtų didelės spartos.
Juos tai visiškai tenkino, buvo labai palankus santykis tarp rangovo „Nukem“ ir ERPB. Iš Lietuvos pusės irgi nebuvo jokio reiklumo, kad tie dalykai eitų taip, kaip turi eiti. Viskas buvo po kilimu, buvo tariamasi, kad taip būtų plaukiama ir toliau“, – pasakojo jis.
A. Sekmokas prisiminė, kad tuo metu buvo ir vietinių interesų. „Buvo „MG Baltic“ interesas įsiterpti į tą projektą, gauti užsakymų, buvo daroma lobizmo“, – pasakojo jis. DELFI primena, kad apie koncerno siekius dalyvauti Ignalinos AE uždarymo procesuose kalbama ir teismui perduotoje „MG Baltic“ byloje.
Buvęs energetikos ministras tvirtino, kad jo paskutinę darbo dieną rašytas laiškas buvo būtinas.
„Nemačiau kitų būdų, kaip atkreipti dėmesį, kad situacija nėra pateisinama, – sakė jis. – Pasakiau, kad esant tokiai situacijai finansavimas būtų svarstomas, nes, mano vertinimu, už neatliktus darbus neturėtų būti mokama.“
A. Sekmokas dar svarstė, kad būsimame ES biudžete trečdaliu mažesnis finansavimas Ignalinos AE uždarymui siūlomas kaip įspėjimas nekelti „Nukem“ patikimumo klausimo.
„Manau, kad biudžeto sumažinimas irgi gali reikšti, kad nekelkite šio klausimo arba negausite finansavimo“, – sakė jis.
Jis taip pat teigė matantis daug projekto valdymo problemų. „Esminė problema, kurios nepavyko suvaldyti – pati įmonė negali savęs uždarinėti“, – paaiškino A. Sekmokas ir pridūrė, jog buvusio vadovo Dariaus Janulevičiaus pasitraukimas buvo vienas to įrodymų.
Skaičiuojama, kad Ignalinos AE uždarymo darbai truks iki 2038 metų. Nuo 2007 metų ES projektui jau skyrė apie 1,3 mlrd. eurų, o iki 2038 metų, prognozuojama, reikės dar tiek pat.