„Chevron“ padalinys Lenkijoje savo pranešime nurodė „nusprendęs nebetęsti skalūnų dujų operacijų Lenkijoje, nes galimybės (šioje šalyje) nebegali sėkmingai konkuruoti su galimybėmis“ kitose valstybėse, kuriose veikia ši tarptautinė bendrovė.
Per pastaruosius trejus metus skalūnų dujų paieškas Lenkijoje taip pat nutraukė energetikos milžinės „Exxon Mobil“, „Total“ ir „Marathon Oil“.
Jas ir kitas energetikos bendroves viliojo prognozės, kad Lenkijoje slypi didžiuliai skalūnų dujų ištekliai.
Tačiau pradėjus telkinių paieškų projektus, tos prognozės subliūško. Be to, paaiškėjo, kad dėl geologinių ypatumų gręžinius Lenkijoje įrengti daug sunkiau, o bendrovių vadovai skundėsi dėl neaiškumo vyriausybinio reguliavimo taisyklėse.
Per kelis pastaruosius mėnesius smarkiai nusmukus pasaulinėms energetikos išteklių kainoms energetiko milžinės buvo priverstos mažinti išlaidas ir uždaryti investicinius projektus, kurių rentabilumas atrodo abejotinas.
Susiklosčiusi sunki padėtis temdo ir skalūnų dujų gavybos perspektyvas Rumunijoje, kur taip pat veikia „Chevron“. Tos šalies premjeras Victoras Ponta pernai lapkritį sakė, kad Rumunija veikiausiai neturi skalūnų dujų telkinių, nors buvo dedamos pastangos jų rasti.
Rytų Europos šalių, ypač Lenkijos, Rumunijos ir Lietuvos, vyriausybės optimistiškai vertino skalūnų dujų gavybos planus, galinčius sumažinti valstybių priklausomybę nuo energetikos išteklių, importuojamų iš Rusijos.
Tačiau Rytų Europa jau ėmėsi diversifikuoti savo energetikos rinką kitomis priemonėmis – daugiausiai importuodamos suskystintas gamtines dujas iš kitų tiekėjų, tokių kaip Kataras, taip pat kurdami geresnes jungtis su Vakarų Europos dujotiekių tinklu.