„Aš sakyčiau, kad bendra linija yra visiškai akivaizdi – didinti paskatas pereiti prie atsinaujinančios energetikos ir buitiniams vartotojams. Laikas nuo laiko vis skelbiamos iniciatyvos, šaukimai ir kompensacijos, ir tas skatinimas yra aktyvus, nuoseklus ir nuolatinis. Tai man rodos, kad tų priemonių yra daug, jomis tik reikia naudotis. Galimybių yra kur kas daugiau nei prieš kelis metus“, – trečiadienį „Žinių radijui” teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Taip pat Seimo pirmininkė paminėjo, kad toks apmokestinimas, kaip ir antradienį Seimo priimtas kuro akcizų paketas, kuriame padidinti taršaus kuro akcizai ir įvesti papildomi taršos mokesčiai, yra būtini vykdant įsipareigojimus mažinti CO2 emisijas ir vykdyti žaliąją politiką.
„Mes negalime ignoruoti to, kad anksčiau ar vėliau tokie mokesčiai turės būti įvesti. (...) Kadangi tai yra žaliosios politikos dalis, tai yra mūsų įsipareigojimo mažinti CO2 emisijas dalis, tai šios iniciatyvos apsiėmė būtent Aplinkos ministerija. Šiaip kalbant apie būtent tą ilgesnę perspektyvą, akivaizdu, kad jei būtini sprendimai, mūsų įsipareigojimai, nebus laiku vykdomi, tai po kažkiek metų teks valstybei susimokėti per baudas, per negautą paramą ir panašiai. Tai nėra lengvas sprendimas, jis nėra malonus, ypač liberalams, bet yra vienas iš tų, kuriuos būtina priimti“, – aiškino ji.
ELTA primena, kad Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos ir „Energijos skirstymo operatoriaus” (ESO) vadovai praėjusį trečiadienį Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijoje siūlė įvesti vadinamąjį galios mokestį buitiniams gaminantiems vartotojams, tinkle rezervavusiems perteklines galias. Anot jų, taip apmokestinus tinkle rezervuotas, tačiau nenaudojamas galias, būtų efektyviau valdomas tinklas, dalis galių galėtų būti grąžinamos ir paskirstytos kitiems gyventojams. Galios mokestį moka nebuitiniai vartotojai.
Energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė Seimo komisijos posėdyje sakė, jog tokio pasiūlymo ministerija dar nėra pateikusi, o pirmiau esą svarbu įvertinti jo poveikį visoms vartotojų grupėms.