„Išsakiau mūsų poziciją, kad norėtume paspartinti sinchronizaciją ir matome galimybę tai padaryti jau 2024 m., ne 2025 m. Bet mūsų prioritetas būtų daryti tą drauge su kitomis Baltijos valstybėmis“, – po susitikimo su Latvijos prezidentu Edgaras Rinkevičiumi Eltai teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Politikė akcentavo poreikį ieškoti techninių būdų konsultuojantis su ekspertais, kaip sinchronizaciją užtikrinti kaip įmanoma greičiau. Ji tikino, kad Baltijos šalių pozicija yra bendra, tačiau skiriasi matymas, kada sinchronizacija yra įmanoma.
„(Latvijos – ELTA) prezidentas iš savo pusės taip pat patvirtino, kad ragins savo energetikos ministrą (o mūsų ministrai bendradarbiauja nuolat) kalbėtis ir ieškoti būdų“, – sakė liberalė.
„Bendra pozicija yra kuo greičiau, bet šiek tiek skiriasi matymas, kada tai yra įmanoma“, – tvirtino ji.
ELTA primena, kad iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS/UPS sistemoje, kurioje elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje.
Lietuva siekia sinchronizaciją įgyvendinti iki 2024 m. vasario – tam jau šį rugpjūtį Baltijos šalims būtina paskelbti apie planus nebepratęsti BRELL sutarties. Aktyviai to siekiantis Vilnius kol kas nesulaukė Latvijos ir Estijos pritarimo sinchronizuotis anksčiau.
Ruošdamasi atsijungimui nuo BRELL, „Litgrid“ dar balandį atliko izoliuoto elektros sistemos darbo bandymą, kurio metu šalies elektros sistema pirmąkart veikė savarankiškai. „Litgrid“ vadovas R. Masiulis ir energetikos ministras Dainius Kreivys po bandymo patikino, jog jis įgyvendintas sklandžiai ir partnerėms turėtų įrodyti, jog sinchronizuotis jau kitąmet yra saugu.
Visgi, pirmadienį „Litgrid“ vadovas LRT radijui nurodė manąs, kad Baltijos šalių sinchronizacija veikiausiai vyks ne pagal Lietuvos planus, mat, pasak jo, nei Latvija, nei Estija rimtai nesiruošė atsijungimui nuo BRELL žiedo.
Prezidentūra artimiausiu metu ketina šaukti Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį bei aptarti Baltijos šalių elektros sistemos sinchronizacijos su Vakarų tinklais klausimus.