JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija vykdo aktyvią diplomatinę kampaniją prieš Rusijos „Nord Stream 2“ dujotiekio projektą, į savo pusę bandydama palenkti sąjungininkus visoje Europoje.
Anot ekspertų, taip Baltieji rūmai ne tik tikisi pamokyti Rusiją, bet ir padidinti savų dujų pardavimus Senajame žemyne.
Svarbiausia geopolitinė užduotis – neleisti Rusijai dominuoti Europos dujų rinkose. Vašingtoną kursto ir stabiliai stiprėjantis prekybinis imperatyvas: juk Jungtinės Valstijos pradeda su Europos Sąjunga prekiauti suskystintomis gamtinėmis dujomis, tad Rusijos „Gazprom“ tampa nepageidaujamu konkurentu.
Nors D. Trumpas be skrupulų pasitraukė iš Paryžiuje pasiekto susitarimo dėl klimato kaitos ir taip niekais pavertė visas Baracko Obamos įdėtas pastangas, ši kartą naujoji Baltųjų rūmų administracija pritaria pirmtakų pozicijai dėl Rusijos dujotiekio (savaime suprantama, šiuo atveju svarbiausios komercinės priežastys).
Be to, Vašingtono kampanija prieš Rusijos dujotiekį vykdoma kaip tik tuo metu, kai Europos Sąjungos valstybės narės labai rimtai svarsto uždegti žalią šviesą derybų su Maskva, kaip tokie vamzdynai būtų reguliuojami, pradžiai. Klausimas tikrai ginčytinas, panašu, kad bus aptarinėjamas ir per kitą Europos Sąjungos valstybių narių viršūnių susitikimą.
JAV administracijos Maskvai dėl dujotiekio daromą spaudimą dar sustiprino praeitą savaitę Senato žengtas žingsnis – buvo pasiūlytos naujos sankcijos bendrovėms, remiančioms Rusijos energijos eksporto projektus. Tokia amerikiečių senatorių iniciatyva kaip reikiant papiktino Vokietiją ir Austriją.
Abi turi bendrovių, padedančių Rusijos „Gazprom“ su 9,5 mlrd. eurų vertės vamzdynu.
„Jie labai aktyviai perša savo suskystintas gamtines dujas Europai ir iš politikos daro verslą“, – sako Ciuricho saugumo studijų centro vyresnysis mokslo darbuotojas Severinas Fischeris, turėdamas omenyje D. Trumpo administracijos pastangas sužlugdyti dujotiekio projektą.
Vamzdynu bus galima tiesiogiai iš Rusijos į Vokietiją perpumpuoti papildomus 55 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų – šiuo metu veikiančio „Nord Stream“ produktyvumas dvigubai menkesnis.
Nors vilties, kad vamzdyno projektą pavyks sustabdyti, ir labai mažai, jam nepritaria Europos Komisija, Rytų Europos ir Baltijos valstybės, nerimaujančios, jog tokia situacija leis Maskvai stipriau sugniaužti kumštyje regiono dujų rinką, niekais pavers Europos Sąjungos bandymus diversifikuoti energijos išteklius apeinant Rusiją ir Ukrainos tranzitinį maršrutą.
„Nord Stream 2“ užtikrintų, kad net 80 proc. Rusijos dujų importo tiesiogiai pasiektų Vokietiją.
Dėl to Jungtinės Valstijos ir suka galvą.
„Šis projektas gali padidinti arba centralizuoti dujų tiekimą per vieną konkretų maršrutą į Europą – tai scenarijus, apie kurį vertėtų geriau pagalvoti“, – sako specialioji tarptautinės energetikos klausimų pasiuntinė JAV valstybės departamente Mary Warlick.
Būtent šią žinią ji gegužę bandė perduoti Europos valstybių sostinėse – lankėsi Austrijoje, Latvijoje, Slovakijoje ir Norvegijoje. Buvo surengta ir dvišalių susitikimų su Lenkijos ir Lietuvos pareigūnais. M. Warlick į Europą vyko praėjus kelioms savaitėms po JAV energetikos diplomatijos sekretoriaus pavaduotojos Robin Dunnigan apsilankymo Danijoje ir Briuselyje, kur ji Europos Sąjungos pareigūnams perdavė tą pačią žinią apie „Nord Stream 2“.
„Europai reikia gerai pagalvoti apie savo energetikos politikos pusiausvyrą ir jos saugumą, suvokti, kuo gali grėsti priklausomybė nuo Rusijos“, – praeitą savaitę per svarstymą Kongrese kalbėjo JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas.
Tuo metu, kai D. Trumpo administracija Vakarų Europoje teturi vos kelis artimesnius bendraminčius, pastangos blokuoti „Nord Stream2“ randa pritariančiųjų Vidurio Europoje, kur ir po šiai dienai nerimaujama dėl Rusijos veiksmų.
Pavyzdžiui, visai neseniai didžioji dauguma Lenkijos valdžios šventė pirmąją iš Jungtinių Valstijų į naują Lenkijos terminalą Baltijos jūroje atplukdytą suskystintų gamtinių dujų siuntą.
„Pirmosios iš Jungtinių Valstijų į Lenkiją atvykusios dujos pateks į ateities istorijos vadovėlius“, – kalbėjo Lenkijos ministrė pirmininkė Beata Szydlo.
JAV dedamos diplomatinės poveikio priemonės „suteikia Vidurio ir Rytų Europos valstybėms garantijų, kad Dėdė Samas jomis rūpinasi“, – teigia Hagos strateginių studijų centro strategijų analitikas Sijbrenas de Jongas.
Kaip ten bebūtų, amerikiečiams šiuo atveju itin svarbus ir komercinis interesas.
Amerikiečių suskystintos gamtinės dujos keliauja į Ispaniją, Portugaliją, Maltą, Italiją, Nyderlandus, Lenkiją. M. Warlick teigimu, Iš Europos šalių gaunamas aiškus signalas, jog didėja paklausa, tad apimtis reikia didinti. Esą tokią nuomonę jos vizito Europoje metu išsakė „tikrai ne vienas įtakingas valdžios pareigūnas“.
Jungtinės Valstijos taps „dominuojančia energetikos žaidėja“ pasaulyje, o tam padės „didelės skalūnų dujų atsargos, leisiančios pradėti suskystintų gamtinių dujų tiekimą užsienio valstybėms“, balandžio pabaigoje kalbėjo JAV energetikos sekretorius Rickas Perry‘s.
„Energetikos politika yra net tik gyvybiškai svarbus JAV ekonomikos politikos elementas, bet ir esminis JAV užsienio politikos aspektas“, – cituojamas R. Perry‘s.
Vašingtono pastangos suburti prieš „Nord Stream 2“ nusiteikusią koaliciją neįtinka Berlynui ir Vienai, kurie dujotiekį vertina kaip išskirtinai komercinį reikalą, o ne geopolitinę grėsmę. M. Warlick teigimu, ji raginusi Europos Sąjungos valstybes nares siūlomų derybų tarp Europos Komisijos ir Rusijos kontekste elgtis atsargiau – juk tai, kaip Europos Sąjungos energetikos taisyklės turėtų būti taikomos šiam ofšoriniam projektui, „pirmiausia reikia įvertinti per savo nacionalinių interesų prizmę“.
Nepaisant to, Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri apie šį projektą viešai kalba itin retai, praeitą savaitę atmetė Europos Sąjungos ir Rusijos derybų dėl minėtojo vamzdyno poreikį.
Tiek Vokietija, tiek Austrija, praeitą savaitę pasipiktino JAV Senato pasiūlytomis naujomis sankcijos, kurios nusitaikytų į ir Europos bendroves, dalyvaujančias šiame projekte. Maža to, Vašingtonas sulaukė kaltinimų, esą noras prekiauti gamtinėmis dujomis Europoje, yra ne kas kita, o ekonominio intereso politizavimas.
„Mes negalime toleruoti neteisėtų eksteritorialių sankcijų, nukreiptų prieš Europos bendroves, dalyvaujančias Europos energijos tiekimo sistemos vystyme“, – pabrėžiama bendrame Vokietijos užsienio reikalų ministro Sigmaro Gabrielio ir Austrijos kanclerio Christiano Kerno pareiškime.
S. Gabrielis ir Ch. Kernas sako, kad pagrindinis JAV Senato įstatymo projekto tikslas – užtikrinti darbo vietų JAV naftos ir dujų sektoriuje, ir priduria, kad „Europos energetikos šaltiniai yra tik Europos, o ne Jungtinių Amerikos Valstijų reikalas“.