Diegti žada ne visur
Vilniaus miesto savivaldybės taryba planuoja tvirtinti projektą dėl minėtos įrangos diegimo ir mokesčių, kurie vartotojui siektų iki 6 eurų per mėnesį (be PVM) arba daugiau. Projektas kalba apie neatsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus –paprastai tariant, tai yra butų skaitikliai.
Savivaldybės valdomi Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) pabrėžia, kad nuotoliu nuskaitomi šilumos skaitikliai ir šilumos dalikliai yra svarbios priemonės individualiam šilumos suvartojimui matuoti bei skatinti energijos taupymą pastatuose.
„Svarbu atkreipti dėmesį, kad tokie apskaitos prietaisai būtų montuojami tik naujai pastatytuose daugiabučiuose namuose ar kitokio pobūdžio pastatuose, o taip pat tais atvejais, kai gyventojai balsų dauguma (50 proc. + 1) priimtų teigiamą sprendimą įrengti tokius apskaitos prietaisus“, – „Delfi“ komentuoja VŠT komunikacijos vadovė Monika Merkytė.
Pasak jos, Šilumos ūkio įstatymas įpareigoja visus Lietuvos centralizuotos šilumos tiekėjus naujai statomuose daugiabučiuose namuose ar kitos paskirties pastatuose įrengti nuotoliu nuskaitomus šilumos skaitiklius. Tas pats įstatymas reglamentuoja ir jų montavimą jau pastatytuose daugiabučiuose namuose, jeigu tai padaryti techniškai galima, o gyventojai to pageidauja balsų dauguma.
„Šiuo metu siūlomo nuotoliu nuskaitomo šilumos skaitiklio aptarnavimo mokesčio dydis yra 5,35 euro be PVM per mėnesį už vieną apskaitos prietaisą“, – sako atstovė.
Daliklius įrengti to pageidaujantiems vartotojams taip pat įpareigojantis įstatymas.
„Tai – nuotoliu nuskaitomas šilumos suvartojimo apskaitos prietaisas, montuojamas ant šildymo prietaiso (radiatoriaus) paviršiaus. Šis šilumos apskaitos prietaisas gali būti montuojamas tik tuose daugiabučiuose, kuriuose bus techninės galimybės, o gyventojai balsų dauguma (50 proc. + 1) pritars tokiam sprendimui.
Šiuo metu siūlomo šilumos daliklio aptarnavimo mokesčio dydis yra 1,05 euro be PVM per mėnesį už kiekvieną bute / patalpoje įrengtą prietaisą“, – sako M. Merkytė.
Gali įsigalioti dar šį sezoną
Vilniaus meras Valdas Benkunskas spalio pradžioje teigė, kad taryboje sprendimas svarstomas „ne kaip privalomas“.
„Tai yra, nebus centralizuotai keičiami kažkokie skaitikliai, – bet tiems gyventojams, kuriems pasibaigusi metrologinė patikra, tai yra, skaitikliai nebeatitinka reikalavimų, jie galės kreiptis į šilumos tiekėją ir tie skaitikliai bus pakeisti.
Kiekvienam gyventojui bus įskaičiuota, kaip ir dabar: visi šilumos, vandens apskaitos prietaisai yra įtraukiami į kainą. Bet čia yra individualūs atvejai, skirtingai negu būna keičiami visame mieste“, – žurnalistams kalbėjo meras.
Pasak jo, sprendimas įsigalios „geriausiu atveju, gruodžio mėnesį ir tai – nereikšmingi skaičiai“.
VŠT teigimu, į šių mokesčių dydį įskaičiuota prietaiso rinkos kaina, montavimo išlaidos, taip pat priežiūra.
„Nenustačius šių šilumos apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčių, nuotoliu nuskaitomų šilumos skaitiklių ir šilumos daliklių įrengti negalima, todėl Vilniaus šilumos tinklai dar nėra įrengę tokių apskaitos prietaisų. Šiuo metu tokių mokesčių būtent šiems apskaitos prietaisams nėra“, – sakoma komentare.
Pasak jos, klientų skaičius, kuriems būtų taikomas šis mokestis (šilumos skaitiklio aptarnavimo arba šilumos daliklio aptarnavimo) priklausytų nuo to, kiek naujų pastatų bus pastatyta Vilniuje ir prijungta prie centralizuotos šilumos tiekimo tinklo, taip pat – nuo gyventojų, kurie to pageidautų.
„Nustatyto dydžio mokesčiai įsigaliotų praėjus mėnesiui po Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos sprendimo, tačiau būtų taikomi tik tiems klientams, kurių patalpose šie apskaitos prietaisai būtų sumontuoti pagal aukščiau išvardintas sąlygas“, – sako M. Merkytė.
Projekte vis dėlto nurodoma, kad šiemet naujiems vartotojams numatoma įrengti 3 tūkst. šilumos skaitiklių ir 1 tūkst. daliklių, kitąmet, atitinkamai, 7 tūkst. ir 3 tūkst. (tiek pat ir 2026 metais).
Pažymima, kad apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis gali būti perskaičiuojamas, jeigu vartotojų kainų indeksas (tai yra, infliacija) pasikeičia daugiau kaip 10 procentų.
Neatsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio projektą savivaldybės tarybai pateikė VŠT. Pasak M. Merkytės, siekiant įgyvendinti minėto įstatymo nuostatas būtina nustatyti ir apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčius.
Sostinėje šildymas per metus atpigo
Spalį šilumos kilovatvalandė Vilniuje kainavo 5,83 cento (be PVM) arba 6,35 cento (su 9 proc. PVM), tai yra mažiau nei pernai spalį, kai šiluma sostinėje kainavo atitinkamai, 8,02 ir 8,74 cento už kWh. Praėjusį spalį Vilniaus kaina buvo aukštesnė nei Lietuvos vidurkis, bet šįkart ji mažesnė:
Tad nors 2023–2024 metų šildymo sezoną sąskaitose vėl atsispindės 9 proc. PVM, tikėtina, kad sąskaitos sostinėje vis tiek bus mažesnės. Bent jau tokias prognozes teikė energetikos ministras ir VŠT vadovas.
„Atsižvelgiant į dabartinę situaciją, šilumos kaina Vilniuje turėtų išlikti patraukli ir konkurencinga kaip ir praėjusį šildymo sezoną, tačiau šį šildymo sezoną visoje šalyje centralizuotam šildymui nebus taikoma PVM lengvata, todėl šilumos sąskaitose gyventojai jau matys 9 proc. PVM tarifą, mokamą valstybei“, – skelbė Vilniaus miesto savivaldybė.
Vilniaus mieste veikia 8 nepriklausomi šilumos gamintojai. Preliminariai vertinama, kad šiemet šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje 83 proc. sudarys šiluma, išgaunama iš draugiškų aplinkai energijos šaltinių – biokuro arba atliekų. 17 proc. turėtų sudaryti gamtinės dujos, kurios padeda užtikrinti šilumos poreikį mieste šalčiausių dienų metu.
