Ne visi tiekėjai atskleidžia kainas: „komerciškai jautru“
„Elektrum Lietuva“ teigia, kad tebeturi klientų su ypač aukšta kilovatvalandės kaina.
„Dar turime porą klientų, kurie kainų piko metu buvo užfiksavę 64 centų tarifą (su visomis dedamosiomis) ir iki šiol jo nepasikeitė“, – „Delfi“ komentavo „Elektrum Lietuva“ Produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas.
Pasak jo, todėl bendrovės komunikacija pirmiausiai yra nukreipta į šiuos klientus, jie raginami asmeniškai persifiksuoti kainas.
„Sunku pasakyti, kodėl iki šiol jie nieko nedarė, galbūt kompensacijų pabaiga bus stimulas užsifiksuoti ženkliai pigesnes kainas, kurias dabar siūlome“, – svarsto M. Kavaliauskas.
„Tokia informacija yra komerciškai jautri, todėl šiuo atveju neįvardinsime. Tačiau primename, kad visi mūsų klientai yra raginami patys pasikeisti turimą fiksuotos kainos planą ir susimažinti kainą“, – sako Laura Beganskienė.
„Enefit“ komentuoja, kad tarp aukščiausią fiksuotą kainą turinčiųjų yra klientas, sutartį pasirašęs pernai rugpjūčio pabaigoje, jam nustatyta 62,42 cento už kWh (su mokesčiais ESO ir VIAP).
„Šis klientas bet kada gali atnaujinti sutartį ir už elektrą mokėti kone perpus mažiau. Tą raginame daryti ir patys. Deja, ne su visais klientais pavyksta susisiekti. Tiesa, tai yra ne tik aukščiausia, bet ir vienintelė tokia aukšta kaina mūsų klientų bazėje, o ir panašias kainas mokančių klientų nėra daug“, – sako „Enefit“ privačių klientų komunikacijos ir rinkodaros vadovė Ieva Krikštopaitytė.
Jos teigimu, pasibaigus kompensacijai, visiems klientams turintiems ilgalaikes 6 bei 7 metų sutartis, kuriose fiksuota aukštesnė nei 21 cento už kWh „Enefit“ tiekimo kaina (be valstybės reguliuojamos kainos dalies), bendrovė sumažins ją pati, tačiau toks sprendimas galios iki šių metų pabaigos.
„Likusiems primename, kad klientai savo fiksuotos kainos planus į pigesnius gali ir patys. Šiuo metu mažiausiai už elektrą moka pasirinkę su birža susietus planus, tačiau net ir biržoje kainos palaipsniui šiek tiek auga, todėl nenorintiems prisiimti rizikos, kainas siūlome fiksuoti“, – komentavo I. Krikštopaitytė.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pateiktais duomenimis, apie 700 tūkst. nepriklausomo tiekimo vartotojų turi mažesnę nei 28 centų elektros kainą, tačiau apie
156 tūkst. turi sutartis 29–32 centų kainai, beveik 88 tūkst. mokėtų 33–36 centus, o apie 11,6 tūkst. yra su 51–56 centų sutartimis, dar beveik 4 tūkst. mokėtų daugiau kaip 57 centus, jeigu valstybė nekompensuotų jiems kainos dalies.
Elektros sutarčių kainų rėžiai nepriklausomame tiekime:
Energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas teigia, kad dabartinis kompensavimo modelis turi trūkumų.
„Daugelis kritikavo, tarp jų ir aš, sakė, kad toks metodas tikrai nėra geras. Kažkas turi 60 centų ir visai nebuvo suinteresuotas, nes jis mokėdavo 28. Kodėl mes mokesčių mokėtojų pinigais turėjome remti tuos tiekėjus?“, – „Delfi“ komentuoja V. Jankauskas.
Valstybė šiuo metu kompensuoja daugiausiai 28,5 cento, tačiau iki 28 centų galutinės vartotojo kainos. Pavyzdžiui, jeigu sutartis yra su 60 centų kaina, gyventojas mokės 31,5 cento. Jeigu sutartis yra 35 centai, jis mokės 28 centus už kWh.
„Didžioji dalis vartotojų nepriklausomame tiekime turi sutartis mažesne nei 28 centų už kWh kaina, o apie 370 tūkst. vartotojų yra likę, kurie turi daugiau“, – Seimo komisijoje kalbėjo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius.
Skaičiuoja galutines sumas
Finansų ministerija „Delfi“ komentavo, kad preliminariais duomenimis, per pirmąjį pusmetį, kompensacijų už gyventojų sunaudotą elektros energiją sumokėta 63,5 mln. eurų, už dujas – 130,8 mln. eurų. Iš viso – 194,3 mln. eurų.
„Iš viso 2023 metams biudžete kompensacijoms numatyta 714 mln. eurų. Kalbant apie pirmąjį šių metų pusmetį – biudžete kompensacijoms už elektros energiją verslui nuo sausio 1 dienos iki kovo 31 dienos numatyta pagal poreikį, neviršijant 174 mln. eurų; kompensacijoms už elektros energiją ir dujas gyventojams nuo sausio 1 dienos iki birželio 30 dienos – pagal poreikį, neviršijant 382,83 mln. eurų“, – teigia ministerija.
Ji komentuoja, kad kompensacijos energetinėms išlaidoms valstybės biudžete buvo suplanuotos kaip Vyriausybės teisė skolintis.
„Apskaičiuojant reikalingą sumą buvo remiamasi pesimistiškesnėmis kainų prognozėmis. Pozityvios pastarojo laikotarpio tendencijos energijos rinkose reiškia, kad reikės mažesnių biudžeto išlaidų kompensacijoms, o tai lems mažesnį faktinį šių metų biudžeto deficitą bei žemesnį skolinimosi poreikį/skolą ir jos aptarnavimo išlaidas“, – teigiama komentare.
Patys tiekėjai neaiškina, kiek lėšų gavo, motyvuodami, kad dar nesibaigė pusmetis, nėra galutinių duomenų. VERT pateikė duomenis už praėjusių metų antrąjį pusmetį ir dalį šių metų, bet nedetalizavo jų pagal tiekėjus. 2022 metų antrąjį pusmetį buitiniams vartotojams išmokėta 77,031 mln. eurų, o šiemet sausį–balandį sumokėta 55,858 mln. eurų.
„Enefit“ sako, kad konkrečių lėšų tiksliausią informaciją suteikia valstybė, tačiau bendrovės klientų, kuriems reikalinga kompensacija, mažėja.
„Sausį valstybė teikė kompensacijas virš 42 tūkst. mūsų klientų. Tai buvo apie 34 proc. tuometės mūsų klientų bazės. Dabar skaičiuojame, kad birželį valstybės kompensacijos turėtų prireikti maždaug 35 tūkst., arba apie 28 proc. visų mūsų klientų“, – teigia „Enefit“.
„Elektrum Lietuva“ komentuoja, kad dar skaičiuoja tikslias sumas, kurių reikėjo klientams kompensacijoms už elektrą. Šiuo metu apie ketvirtadalis bendrovės klientų tebeturi užfiksavę aukštesnes nei 28 centų už kWh kainas, tačiau palyginti su sausio mėnesio duomenimis, tokių klientų sumažėjo perpus.
Tiekėjų užimama rinkos dalis:
„Nuo metų pradžios žemesnes elektros kainas nei 28 centai pas mus užsifiksavo beveik 50 tūkst. naujų ir esamų klientų. Likusius ir toliau aktyviai raginame tai daryti, dabar tam ypač palankus metas, nes mūsų siūloma mažiausia fiksuota kaina yra žemiausiame lygyje per pastaruosius 15 mėnesių“, – sako M. Kavaliauskas.
„Ignitis“ taip pat sako, kad kol kas negali išsamiau komentuoti, kokios yra kompensavimui skirtos sumos.
„Kol nesibaigė kompensavimo periodas, t.y., pirmasis pusmetis, ir nėra tikslių duomenų, vartotojų kainų kompensavimo sumų nedetalizuojame“, – teigia bendrovės atstovė L. Beganskienė.
V. Jankauskas mano, kad galima buvo pritaikyti ir kitų kompensavimo būdų, bet, matyt, pasirinktas lengviausias.
Energetikos ministerija prieš metus įstatymų pakeitimų aiškinamajame rašte teigė, kad dalinis kompensavimas būtų taikomas ne tik skurdą patiriantiems buitiniams vartotojams, bet ir kitiems, nes elektros ir dujų kainos pastebimai išaugo.
„Augančias elektros energijos ir gamtinių dujų kainas 2022 metų kovo mėn. iš esmės nulėmė geopolitinė situacija, tai yra, situacija Ukrainoje dėl Rusijos agresijos. (…) Gamtinių dujų ir elektros energijos kainų dinamika leidžia prognozuoti, kad gamtinių dujų ir elektros energijos kainų šokas bus ilgesnis nei planuota“, – teigė ministerija.
Praėję metai išsiskyrė ypač aukštomis elektros ir dujų kainomis, o jų pikas buvo fiksuojamas praėjusių metų rugpjūtį.
Vis dėlto nuo šių metų liepos 1 dienos neliks kompensacijų už elektrą, bet bus paliktos už dujas.
Ministerija argumentuoja, kad nepriklausomi elektros tiekėjai gali mažinti kainas buitiniams vartotojams kainas, o pastarieji gali rinktis nepriklausomą tiekėją, siūlantį vartotojui priimtiniausią kainą. Seimas yra priėmęs įstatymą, leidžiantį tiekėjams vienašališkai sumažinti kainą vartotojams.