Atsisakyti šildymo panoro dar ne visi
Panevėžyje savaitgalį – atlapoti daugiabučių langai, atidarytos laiptinės. Gyventojai sako nebesuprantantys, kur šilčiau – viduje ar lauke.
„Nenormaliai gavosi. Per daug staigiai sušilo“, – teigė senjoras.
Radiatoriai – vis dar šildo, nors lauke temperatūra jau buvo įšilusi ir iki 20-ties laipsnių.
„Viduje normaliai, 18“, – teigė moteris.
Kad be reikalo nemėtytų pinigų, dalis gyventojų reikalauja šildymo sezoną baigti anksčiau.
„Darome susirinkimą ir viso namo gyventojai sprendžia, kad reikia išjungti. Mes anksčiau visada darome“, – pasakojo panevėžietis.
Tiesa, tam pritaria tikrai ne visi. Prieštaraujantys sako, kad neketina šalti, jei orai dar pasikeis.
„Anksčiau taip būdavo, dar prieš kelis metus, kad streikuodavo moterys. Paskui pasako: mažų vaikų yra, kodėl mes turime išjungti?“, – pasakojo moteris.
„Nėra šalta, bet šilta dar tik kelios dienos – koks drėgnas oras pasidaro. Tegul daug nešildo, čiut čiut tik“, – teigė kita.
Specialistai ragina pernelyg neskubėti
Šilumininkai užbaigti šildymo sezono ragina neskubėti, mat kovą šilumos kaina, palyginti su ankstesniu mėnesiu, buvo nukritusi maždaug 5 procentais, o balandį, kaip prognozuoja, turėtų mažėti dar 9-iais.
„Jeigu balandžio mėnesį pilnai šildytume, tai vidutinė sąskaita būtų kažkur 40 eurų butui 60-ties kvadratų“, – teigė Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.
Šilumininkai skaičiuoja ir kiek pavyktų sutaupyti, jei savivaldybės sprendimo užbaigti šildymo sezoną gyventojai nelauks.
„Vienos paros šildymas kainuoja apie 1 su trupučiu euro, tai reiškia, kad, jeigu jūs anksčiau išjungiate šildymą ir, pavyzdžiui, bus labai lietingas laikotarpis, gal ir nejauku namuose bus – jūs sutaupote maždaug 1 eurą į parą. Klausimas – ar čia daug, ar mažai?“, – kvietė pasvarstyti V. Lukoševičius.
„Panevėžio mieste šildymo kol kas nėra atsisakiusiųjų, mūsų žiniomis“, – „Panevėžio energijos“ atstovas Vidmantas Žalkauskas.
Panašiai yra ir Vilniuje, nors pageidaujančiųjų tikrai atsiranda. Vilniaus šilumos tinklai primena, kad norintys anksčiau pabaigti šildymo sezoną – turėtų kreiptis į namo bendriją ar administratorių.
„Gyventojai turėtų 50 procentų +1 sprendimu priimti šildymo sezono pabaigos datą“, – teigė Vilniaus šilumos tinklų klientų komandos vadovė Rūta Jasiulionienė.
V. Žalkausko teigimu, tokio sprendimo priėmime turėtų dalyvauti tik tie, kurie nėra skolingi už šilumą.
„Jeigu skolingas – jo balsas neturėtų būti skaičiuojamas“, – teigė jis.
Tiesa, gyvenantiems naujesniuose daugiabučiuose, galvos dėl centrinio šildymo sukti nereikia.
„Mes iš viso šildome 28 tūkstančius, tai 20 procentų iš jų jau turi individualų reguliavimą“, – teigė V. Lukoševičius.
„Dauguma šilumos punktų daugiabučiuose namuose yra automatizuoti ir, pakilus oro temperatūrai, tokiai, kaip yra dabar, kai yra gerokai virš 20 – automatiškai kompiuteris išjungia pastatuose šildymą. Jeigu kartais oras atšaltų – šildymą vėl įjungia“, – pasakojo V. Žalkauskas.
Yra ir pastatų, kuriuose situacija kur kas prastesnė.
„Patys blogiausi yra apie 3 tūkstančiai šilumos punktų, pastatų, kurie vadinami tiesioginio šildymo, kur net pagal išorės oro temperatūrą nereguliuojamas šildymas. Ten tokiu pereinamuoju laikotarpiu situacija būna prasčiausia. Tiesiog perkaitinami tie pastatai“, – teigė V. Lukoševičius.
Pasakė, kaip ilgai teks laukti savivaldybių sprendimo
Kaip primena LNK žinios, apie šildymo sezono pabaigą savivaldybės skelbia tada, kai vidutinė oro temperatūra tris paras siekia 10 laipsnių šilumos.
„Praeitais metais baigėme mes balandžio 12-tą, bet, pavyzdžiui, 2021 metais sezonas buvo baigiamas ir gegužės 5-tą dieną“, – prisiminė Vilniaus šilumos tinklų klientų komandos vadovė R. Jasiulionienė.
„Nuo kitos savaitės, pagal tas matomas prognozes, jau turėtų tas vidurkis būti net ilgiau negu 3 paras. Tai jau yra tokia prielaida galvoti apie šildymo sezono pabaigą“, – teigė V. Lukoševičius.
Anot sinoptikų, šiluma po truputį grįš jau nuo sekmadienio.
„Vėl virš 20 laipsnių šiluma. Termometrai svyruos maždaug tarp 19-24 laipsnių šilumos. Tiesa, mūsų pajūris ir kiti Vakarų Žemaitijos miestai vėl bus su truputėlį žemesnėmis temperatūromis“, – teigė sinoptikė.
Skaičiuojama, kad šildymo kaina Lietuvoje beveik grįžo į lygį, buvusį prieš energetinę krizę. Beje, nuo balandžio artimiausiam pusmečiui įsigaliojo ir sumažinti dujų tarifai. Dujas vartojantys maistui – mokės penktadaliu mažiau, tai yra 1,05 eur. už kubą, o dujomis besišildantys – kone trečdaliu, tai yra 0,59 eur. už kubą.
Visą reportažą rasite LNK portale: