Dalis vartotojų jau akivaizdžiai permoka už elektrą: kiek moka be kompensacijų ir ką siūlo tiekėjai

Vasara Lietuvoje jau tradiciškai tampa sezonu, kai gyventojams tenka aktyviai, kartais karštligiškai spręsti dėl elektros sutarčių. Šįkart rekordinį vartotojų aktyvumą lėmė nuo liepos panaikintos valstybės kompensacijos, tad žmonės suskubo ieškotis pigesnių sprendimų, o kai kuriems kainą mažino tiekėjai. Dalis vartotojų tebelaukia.

Ar daug sutarčių viršija 28 centus?

„Taip, turime ir tokių klientų, kurie vis dar laukia, kad kažkas nuspręstų už juos, ir už liepą jie mokės daugiau nei 28 cento už kWh. Tokių nėra daug – liepos 5 dienos duomenimis, jie sudaro iki 15 proc. nuo mūsų visos klientų bazės, bet mes ir toliau su jais komunikuojame tiesiogiai, skatiname domėtis, kviečiame persižiūrėti sutartis“, – sako bendrovės „Elektrum Lietuva“ Produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas.

„Tikime, kad po mėnesio ir šie gyventojai sukrus, pajutę šiokį tokį sąskaitos padidėjimą. Mūsų klientų atveju jis nebus žymus – imant visus, kurie dar turi aukštesnius nei 28 centų už kWh tarifus, už liepą jų mokama vidutinė kaina sieks apie 32 centai už kWh“, – pridūrė jis.

Nepriklausomas tiekėjas „Enefit“ sako, kad nuo liepos 1 dienos iki metų pabaigos vienašališkai sumažino tiekimo kainas visiems klientams, turintiems ilgalaikes – 6 bei 7 metų – sutartis.

„Tai lėmė, jog tik apie 8 proc. visų „Enefit“ klientų šiuo metu moka daugiau nei 29 centų už kWh ir vos apie 1 proc. daugiau nei 30 centų už kWh. Kita dalis klientų, fiksavusių aukštas tiekimo kainas, moka tokią pačią – 28 centų už kWh – arba labai panašią kainą kaip mokėjo iki tol, kol buvo taikoma valstybės kompensacija“, – komentuoja „Enefit“ privačių klientų komunikacijos ir rinkodaros vadovė Ieva Krikštopaitytė.

Ji pabrėžia, kad galutinę kainą lemia vartotojo pasirinktas ESO planas ir jo mokestis bei laiko zonos tarifas.

„Savo ruožtu, mažinome tik tiekimo dalį, tai yra, tą elektros kainos dedamąją, kuri yra nereguliuojama valstybės“, – sako ji.

Didžiausia bendrovės klientų dalis, mokančių daugiau kaip 28 centus už kWh, nuo liepos už elektrą mokės 28,5 cento už kWh (įskaitant valstybės mokesčius).

Dar kitokia situacija yra didžiausio tiekėjo „Ignitis“ klientų portfelyje.

„Visi mūsų klientai nuo liepos 1 dienos nemoka brangiau nei 28 cento už kWh, nes vienašališkai sumažinome kainą tiems, kas patys jos nesusimažino. Sumažinta kaina klientams galios visą sutarties administravimo laikotarpį.

Jei birželio pradžioje buvo trečdalis, liepos 1 dieną liko tik apie penktadalis, kurie patys nesiėmė veiksmų susimažinti kainą“, – sako „Ignitis“ atstovė Laura Beganskienė.

Anot jos, net ir 28 centus mokančių klientų yra mažuma, o daugelis susimažino kainą ir už kilovatvalandę moka mažiau.

Ne visi tiekėjai naudojosi įstatymo galimybe

„Elektrum Lietuva“ vienašališkai nemažino elektros sutarčių kainų, kaip dabar leidžia įstatymas. Bendrovė argumentuoja savo sprendimą būtent klientų galimybe patiems pasirinkti kainą.

„Vienašališkai tarifų nemažinome, nes manome, kad sprendimus turi priimti patys gyventojai. Kaip kažkas gali už juos nuspręsti, kokia kaina ir kokiam laikui jie turi įsipareigoti mokėti už elektrą?

Rinkos liberalizavimo esmė ir yra ta, kad patys klientai yra laisvi pasirinkti sau labiausiai tinkantį pasiūlymą – tai tas pats, kaip pirktum mobiliojo ryšio paslaugas ar duoną vakarienei. Niekas kitas juk nepriiminėja sprendimų, tik pats vartotojas“, – sako M. Kavaliauskas.

Jis atkreipia dėmesį, kad jau seniai galima buvo rinktis žemesnes elektros kainas nei 28 centai kWh.

Nors tiekėjai nedetalizavo, kokia yra aukščiausia kaina klientams, kuriems vienašališkai ji nesumažinta (arba kurios jie patys nepasikeitė), tačiau anksčiau jie komentavo, kad esama vartotojų net su didesne nei 60 centų už kWh kaina.

Skaičiuojant su dabar pateikiamais vidurkiais, matyti, kad pavyzdžiui, 32 centų už kWh kaina lemia sąskaitos augimą bent 6 eurais, jeigu suvartojama 150 kWh, o jeigu tai stambus vartotojas, sunaudojantis 450 kWh, jo sąskaita už liepą bus 18 eurų didesnė.

Kalba apie rekordinį aktyvumą

„Enefit“ sako, kad nuo metų pradžios kas mėnesį sutartis atsinaujina apie 1 proc. bendrovės klientų.

„Tiesa, paskutinėmis birželio savaitėmis srautas tikrai augo. Tačiau net ir atsižvelgiant į tai, birželį užbaigėme su maždaug 1,4 proc. planus pasikeitusių klientų. Verta pabrėžti, kad daugiau nei pusei visų „Enefit“ klientų tai nėra aktualu, nes jų sutartyse fiksuotos elektros kainos neviršija 28 centų už kWh ribos”, – komentuoja I. Krikštopaitytė.

Trijų didžiausių tiekėjų su fiksuotomis sutartimis klientų bazės pagal liberalizacijos etapus:

„Ignitis“ klientais šiuo metu yra daugiau kaip 920 tūkst. nepriklausomo tiekimo vartotojų. Bendrovė šią savaitę platintame pranešime skelbė, kad prieš pasibaigiant valstybės kompensacijai už elektrą, 470 tūkst. bendrovės klientų pasinaudojo galimybe ir susimažino kainą, o apie penktadaliui to nepadariusių, „Ignitis“ vienašališkai sumažino kainą iki 28 centų už kWh, kad klientams iki tol turėtos sąlygos neblogėtų.

„Birželio pabaigoje gyventojai ypač aktyviai keitėsi turimus elektros energijos tiekimo planus ir susimažino kainą, matome, jog prisijungė ir dalis naujų klientų. Rekordiniam klientų aktyvumui buvome gerai pasiruošę“, – „Delfi“ sakė atstovė L. Beganskienė.

Ji komentuoja, kad jau po Joninių, paskutinį birželio sekmadienį klientai intensyviau ėmėsi planų keitimo, buvo triskart išaugęs skambučių skaičius klientų aptarnavimo telefonu, taip pat matytas didesnis srautas savitarnoje. Smarkiai augo ir klientų srautas „Ignitis“ klientų aptarnavimo centruose.

„Elektrum Lietuva“ sako, kad per birželį prie „Elektrum Lietuva“ prisijungė apie 10 tūkst. naujų klientų, taip pat fiksuoti 16,7 tūkst. sutarčių keitimai, kuomet jau esami klientai keitė planus.

„Mūsų vertinimu, nepaisant kompensacijų mokėjimo termino pabaigos, birželis nebuvo išskirtinis – nuolatinį klientų aktyvumą jaučiame nuo pat sausio, kai pirmieji sumažinome elektros kainas žemiau 28 centų už kWh kompensavimo ribos“, – komentuoja M. Kavaliauskas, turėdamas omenyje bendrovės siūlymus tiekimo rinkoje.

„Skaičiuojame, kad per pirmą metų pusmetį prisijungėme 57 tūkst. naujų klientų, o esami klientai sutartis keitė per 94 tūkst. kartų“, – sako jis.

Prognozuoja elektros brangimą rinkoje

Lietuvos energetikos agentūra (LEA) antradienį skelbė, kad šiuo metu nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomuose planuose su 24 mėn. fiksuota elektros kaina vidutiniškai 1 kilovatvalandė kainuoja 27,5 cento (vienai laiko zonai) ir 26,7 cento už kWh (dviem laiko zonoms). 12 mėn. kainos fiksavimo planų vidutinė elektros kaina, atitinkamai, yra 24,7 ir 23,8 cento už kWh.

Nuo birželio 26 dienos iki liepos 2 dienos, palyginti su ankstesne savaite, nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomų planų su 24 mėn. fiksuota elektros kaina tarifai pasikeitė nevienodai: „Ignitis“ juos padidino 3–5 proc., „Elektrum Lietuva“ sumažino 0,2 proc., o „Enefit“ kainų nekeitė.

Planų su 12 mėn. fiksuota elektros kaina tarifai pasikeitė taip: „Ignitis“ juos padidino 0,4–3,4 proc., „Elektrum Lietuva“ pakėlė 0,5 proc., o „Enefit“ kainas sumažino 15–16 procentų.

„Enefit“ su 6 mėn. kainos fiksavimu dabar siūlo 1 kWh už 23,632 cento, „Elektrum Lietuva“ savo skaičiuoklėje nurodo, kad su 150 kWh suvartojimu, 5 mėn. kainos fiksavimu elektra gali kainuoti ir 22,698 cento už kWh, o „Ignitis“ su tokiu pačiu suvartojimu ir 24 mėn. sutartimi žada pusę metų 23,8 cento už kWh (yra ir planas „Optimalus“ su 22,2 cento, tačiau yra papildomas 3 eurų mokestis).

LEA teigia, kad analitikų vertinimu, sprendžiant pagal elektros kainų ateities sandorius – metų pabaigoje tikėtinas kainų augimas. Kylant elektros kainoms „Nord Pool“ biržoje, nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomų planų kainos kryptis bus analogiška.

„Vartotojams, kurie vis dar nėra peržiūrėję savo sutarčių su anksčiau užfiksuotais aukštais tarifais, tebėra palankus laikas priimti sprendimus dėl naujų sutarčių sudarymo ir rinktis mažesnius šiuo metu siūlomus tarifus, o tiems, kurie yra garantiniame tiekime, pasirinkti nepriklausomus tiekėjus“, – teigia LEA.

Kaip jau skelbta, valstybė iki birželio imtinai taikė maksimalią 28,5 cento už kWh kompensaciją, tačiau iki 28 centų „grindų“. Tad, pavyzdžiui, 40 centų kainos atveju vartotojui buvo kompensuojami 12 centų. Kompensacijų atsisakyta motyvuojant kritusiomis kainomis ir vartotojų galimybėmis pasirinkti pigesnius planus. Be to, tiekėjams suteikta teisė sumažinti kainas patiems, neatsiklausiant vartotojų.

Dalis tiekėjų pastaruoju metu iš tikrųjų siūlė net 22–23 centų fiksuotas kainas, tad tie vartotojai, kurių netenkina vienašališkas mažinimas iki 28 centų (arba nesulaukiantys jokio mažinimo) galėjo ir kol kas tebegali pasirinkti planus už mažesnę kainą.