„Jūrinis vėjas bus kertinis žaliosios energetikos transformacijos akmuo. Komisija (Europos Komisija – BNS) skaičiuoja, jog reikia 300 gigavatų instaliuotos jūrinio vėjo galios, kad pasiektume Europos Sąjungos klimato neutralumo tikslus. Tai yra maždaug 25 kartų daugiau nei yra dabar (...) Tai didelė galimybė šalims prie Baltijos jūros“, – Klaipėdoje surengtoje konferencijoje kalbėjo D. Jorgensenas.
D. Jorgenseno įsitikinimu, milijardinės investicijos į jūrinio vėjo energetiką gali sukurti naujų darbo vietų ne vien tiesiogiai šiame sektoriuje veikiančiam verslui.
„800 mlrd. eurų investicijos reikalingos nuo dabar iki 2050 metų, norint įrengti Europai reikalingą jūrinio vėjo elektrinių galią. Tai leistų išlaikyti tūkstančius „žalių“ darbo vietų – ne tik vėjo turbinų gamintojams, bet ir kitoms verslo sritims, pavyzdžiui, mūsų uostuose“, – sakė jis.
Pasak Danijos ministro, jo šalies Esbjergo miestas jau tampa vienu pirmaujančių jūrinio vėjo energetikos uostų.
„Tikiu, kad panašus potencialas galimas ir jūsų šalies uostams“, – sakė ministras.
Kaip jau skelbta, skaičiuojama, kad vien Baltijos jūroje vėjo energijos potencialas siekia 93 GW.
Lietuvai planuojant statyti pirmąjį savo jūros vėjo elektrinių parką, Klaipėdoje pirmadienį prasidėjo dvi dienas truksianti šios rūšies energetikai skirta konferencija.
Ji apžvelgs jūrinio vėjo energetikos projektų vystymui aktualius sprendimus, verslo patirtį. Savąja praktika pasidalys Danijos Esbjergo uosto bei kompanijų „European Energy“, „Lautec“, „Deck1“, „OSK Group“ atstovai.
Danijos ambasadoriaus Lietuvoje Hanso Brasko teigimu, Klaipėda turi potencialo tapti jūros vėjo energetikos pramonės logistikos centru, o šis sektorius gali stipriai suartinti Danijos ir Lietuvos bendradarbiavimą energetikoje.
Konferenciją organizuoja Danijos ambasada kartu su Lietuvos Energetikos ministerija, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija bei Lietuvos jūriniu klasteriu, pranešė klasterį koordinuojantis Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas.
Būsimu vėjo parko Baltijos jūroje aukcionu domisi Danijos atsinaujinančios energetikos kompanija „Orsted“, „Ignitis grupė“, „Achemos grupė“, Vokietijos RWE kompanija „RWE Renewables“ bei Lenkijos „Orlen“ ir jo valdoma „Orlen Lietuva“.