Naujoji katilinė pakeis nusidėvėjusią
Pasak Ukmergės rajono savivaldybės mero Algirdo Kopūsto, idėja statyti katilinę kilo 2011 m. pradžioje, kai pagrindinio kuro (gamtinių dujų), vartojamo šilumos gamybai, kainos pradėjo kilti labai sparčiai. Be to, RK-2 katilinė miesto centre jau buvo ties nusidėvėjimo riba, todėl pradėta ieškoti galimybių ją atnaujinti.
Dar vienas veiksnys, lėmęs apsisprendimą Ukmergėje statyti tokią katilinę, – LR atsinaujinančių išteklių energetikos įsakymas, kuriuo siekiama savivaldybėse mažinti iškastinio kuro naudojimą ir pereiti prie atsinaujinančių energijos išteklių.
Naujoji biokuro katilinė turės išties nemažai privalumų: ji ne tik padės sumažinti šildymo kainas, bet ir mažiau terš aplinką bei naudos mažiau gamtinių išteklių. Taip pat bus naudojami vietiniai atsinaujinantys kuro šaltiniai bei pagal ES direktyvas mažinamas šiluminį efektą didinančių dujų išmetimas.
Pagrindinė šio projekto sumanytoja ir iniciatorė yra Ukmergės rajono savivaldybės administracija.
Katilinė veiks jau kitais metais
Biokuras – vietinis ir atsinaujinantis išteklius. Ukmergėje statomai elektrinei bus naudojamos medienos, miško ruošos atliekos, pjuvenos, drožlės, medžio skiedros.
Katilinę pagal planus numatoma pastatyti per 2012–2013 m. Pradėti eksploatuoti planuojama 2013 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais. Šilumos kaina, preliminariais skaičiavimais, mažės 0,53 ct/kWh. „Apskaičiuota, kad katilinė atsipirks per 7 metus“, – teigė meras.
Projektui – 6 milijonai litų
Paklaustas, kokio galingumo bus naujoji katilinė, A. Kopūstas sakė: „Centralizuotam šilumos tiekimui Ukmergėje naujoji biokuro katilinė bus įrengta iki 5 MW galios, o projekto finansavimui numatyta 6 mln. litų.“ Katilinės statyboms buvo pateikta paraiška programai LAAIF, pagal klimato kaitos programą, kurios tikslas – mažinti CO2 išsiskyrimą į atmosferą. Paraiška pateikta pagal priemonę 1.2.1.2 „Biokuro katilų nuo 500 kW iki 5 MW galingumo įrengimas organizuojant šilumos tiekimą savivaldybėse, kurių bendras gyventojų skaičius ne didesnis nei 100 tūkstančių gyventojų“. Iš LAAIF programos numatytas finansavimas – 2 mln. Lt. Šio projekto rengėjas – UAB „Bioprojektas“.
Biokuro naudojimą numato Europos direktyvos bei Nacionalinė energetikos strategija X-1046, priimta 2007 m. sausio 1 d.
Lietuva yra įsipareigojusi pagal Europos Sąjungos direktyvą iki 2020 m. 23 proc. suvartojamos energijos pagaminti iš atsinaujinančių energijos išteklių. Šiuo metu iš biokuro Lietuvoje pagaminama 19 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos.
Pagrindinis biokuras – iš medienos
Biokuro gamybos pradžia Lietuvoje laikomi 1994 m., kai mūsų šalyje atsirado pirmosios biokuru (smulkinta mediena ir pjuvenomis) kūrenamos katilinės. 2008-aisiais Lietuvoje jau buvo daugiau nei 360 tokių katilinių. 1 MW biokuro katilinė yra ir Ukmergės rajono Šventupės kaime.
Pasaulyje naudojamas įvairiausias biokuras: tai ir įvairi mediena, ir biologiškai skaidžios atliekos (pvz., sodo atliekos), sodų, želdynų priežiūros atliekos, taip pat popierius, kartonas, komunalinės, gamybinės, žemės ūkio atliekos, nuotekų valymo dumblas. Lietuvoje pagrindinis naudojamas biokuras – medienos, šiaudų granulės.