Degalinėse – ilgai nematytos kainos: brangimą lemia ne tik nafta

Dyzelio kaina populiariuose degalinių tinkluose jau sukasi apie 1,25 euro už litrą, benzinas – dar brangesnis, ir artėja prie 1,4 Eur už litrą. Naftos kainos paaiškina tik dalį degalų brangimo. „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas įžvelgia ir vietos žaidėjų augančią maržą, o šie atkerta, kad brangsta biopriedai. Viliamasi, kad kainų augimą išsems lėtėjantis pasaulio ūkio augimas ir pasibaigęs kelionių sezonas.

Per vieną mėnesį didmeninė dyzelino kaina paaugo 8,9 cento, ir penktadienį terminale dyzelinas buvo pardavinėjamas po 1,12 Eur už litrą. Benzino kaina augo kukliau, nuo 1,135 Eur iki 1,19 Eur už litrą.

Degalinėse kainos jau nematytos nuo priešpandeminio laikotarpio.

„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas įžvelgia, kad ne vien nafta ar euro kursas padarė poveikį – 25 proc. pašokus degalų pardavimams, vietos rinkos žaidėjai taipogi padidino savo maržas. Tačiau degalinių operatoriai pabrėžia, kad prabangos didintis uždarbių neturi, o kurą vis brangina ir biopriedai.

Ateities sandorių kainos šiuo metu lyg ir neprognozuotų tolesnio naftos brangimo – perkant šią žaliavą gruodžiu ar sausiui kaina būtų mažesnė, nei tiesioginiam pristatymui.

Mauricas įžvelgia, kad auga šalies tarpininkų dalis

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Ž. Mauricas patikina, kad pašokusios naftos kainos neišvengiamai lemia ir galutines degalų kainas – jos auga.

Tačiau galutinėje degalų savikainoje, anot jo, yra ir vietinės rinkos dedamoji – kokią maržą uždirba vietos gamintojai, pardavėjai.

„Visa kaina susideda iš trijų pagrindinių dedamųjų: tai yra naftos kainos dedamoji, ji šiuo metu litre dyzelino siekia 38 euro centus. Kita dalis – degalų gamintojų ir pardavėjų dedamoji. Jie irgi turi užsidirbti, „Orlen Lietuva“ ir degalinių tinklų dalis šiuo metu sudaro 23 centus. Na o likusi dalis – tai yra mokesčiai:akcizas ir PVM, kurie sudaro didesnę kainos dalį“, – vardijo Ž. Mauricas.

Jis palygino – pernai pavasarį naftos kainos dedamoji tesiekė 16 centų, o dabar – 38 centai, ši dalis paaugo daugiau nei dvigubai.

„Bet šiek tiek dabar yra išaugusi ir pardavėjų ir gamintojų dedamoji. Įprastai vidurkis siekdavo apie 19 euro centų litrui, dabar ši dalis yra padidėjusi iki 23 euro centų. Kadangi degalų paklausa didėja, dėl to gamintojai ir pardavėjai gali naudotis proga ir kainas šiek tiek labiau pakelti, nei kad jos pakyla vien dėl naftos kainų“, – lygina Ž. Mauricas.

Jis įžvelgia, kad pastaruoju metu degalų pardavimai Lietuvoje yra gerokai didesni netgi lyginant su laikotarpiu prieš pandemiją

„Iš tikrųjų labai smarkiai išaugi, net nesitikėjau, kad tiek. Liepos mėnesį degalų pardavimai siekė beveik 300 milijonų eurų, o tarkime, pernai liepą – tik 220 milijonų eurų. 2019 m. liepą buvo apie 240 mln. eurų. Tai per dvejus metus mes paaugome 25 procentais. Toks augimas yra labai didelis, ir matosi efektas. Matėme savo akimis, kiek žmonių važiavo į Palangą ir kitus kurortus, dar atsirado ir nuotolinės prekybos poveikis – kiek dabar kurjerių važiuoja, pradedant nuo maisto, baigiant prekybos tinklų pristatymo paslauga“, – lygino Ž. Mauricas.

Jis vertino, kad retai žmonės, važiuodami atostogauti, ar dirbdami ieško degalinės, kur keliais centais pigesni degalai.

Tačiau ekonomistas nesitikėtų, kad degalai toliau smarkiai brangtų.

„Augimo momentas išsikvepia ir manyčiau, kad netolimoje ateityje mes matysime degalų kainų stabilizaciją. Pasaulio ekonomikos augimas lėtėja pakankamai ženkliai, ypač Kinijoje. Ir JAV augimas nebebus tos spartus, ir pandemijos rizika išlieka, ir ekonomikos skatinimo programa JAV stringa“, – vardijo Ž. Mauricas.

Jis pabrėžė, kad žiemą cikliškai mažiau kelionių ir paprastai degalų paklausa krenta, o vėl didesnio suaktyvėjmo galima tikėtis vasarą.

Ateities sandorių rinkoje „Brent“ nafta, kuri šiuo metu kainuoja apie 77 dolerius už barelį, sausio mėn. pristatymui jau kainuotų 75,7 dolerio, balandžiui – 73,6 dolerio, rodo ICE biržoje sudaromi sandoriai.

Degalų pardavėjai regi vys kylančias biopriedų kainas

Degalinių tinklo „Circle K“ Degalų kategorijos vadovas Rokas Laurinavičius patikina, kad yra keli esminiai faktoriai, lemiantys degalų kainą, tačiau Lietuvoje vis didesnę reikšmę įgyja bio priedai.

Naftos biržos kainos pastaruoju metu turi didėjimo tendenciją – šiuo metu „Brent“ naftos barelio kaina, svyruojanti apie 77 JAV dolerius, yra apie 80 procentais didesnė nei prieš metus.

„Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, jog Europai vis aktyviau siekiant žaliojo kurso tikslų ir taršos mažinimo, vis svarbesnis darosi bio komponentų vaidmuo degalų sudėtyse. Produkto sudėtis, kaip ir savikaina, susideda ne tik iš mineralinės degalų dalies kainos, tad kylančios bio produktų kainos daro ženklią įtaką galutinei produkto kainai. Pavyzdžiui bio komponento, kurio šiuo metu dyzelino sudėtyje privalo būti ne mažiau 7%, kaina yra rekordinėse aukštumose ir jau perkopė 1900 USD/t arba didėjo daugiau kaip du kartus, lyginant su tuo pačiu periodu praėjusiais metais“, – sako R. Laurinavičius.

Jis paaiškina, kad Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, privaloma prekiauti produktais, kurie atitinka ES degalų standartus EN590, EN228, tai kokybinės gairės.

„Visgi akcizo dydis, pridėtinės vertės mokesčiai, importo-eksporto santykis, valstybinės strategijos ir reguliavimas skiriasi, tampa akivaizdu, kad skirtumai rinkose egzistuoja. Komerciniu požiūriu skiriasi ir rinkos dalyvių strategijos, lojalumo programos, pridėtinės vertės ir koncepcija, visa tai yra visumos dalis dėl kurios galų gale skiriasi ir švieslenčių kainos“, – sako R. Laurinavičius

Jis nesiryžo prognozuoti: „Kaip kainos keisis ateityje prognozuoti sunku, tema jautri, o faktoriai itin dinamiški“.

Šukys: Jei užsimanysiu pakelti maržą, niekas pas mane nepirks

Lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius Vidas Šukys didesnėse degalų kainose nemato nieko keisto – sieja su atsigaunančia ekonomika visame pasaulyje.

„Pasaulinės pandemijos įtaka naftos kainoms yra tai, kad jau dabar kaip pasekmė yra popandeminis rinkų atsigavimas, jis prasidėjo pavasarį ir tęsiasi dabar. Naftos kainos auga nuo sausio, kai tik prasidėjo karantino ribojimų atlaisvinimai, labai padidėjo tarptautiniai vežimai, tam reikia daug degalų, tai pakėlė ir naftos kainas. To buvo tikėtasi ir anksčiau, šiems metams prieš karantiną buvo prognozuojama ir 65 dolerių naftos kaina, ir 80-ies, o dabar yra apie 75 dolerius už barelį“, – vertino V. Šukys.

Jis pabrėžė, kad naftos rinka turi vieną savybę – jos pasiūlą reguliuoja Naftą eksportuojančių šalių organizacijos OPEC+ nariai.

„Nafta yra biržose prekiaujamas produktas. Dar neužmirškime, kad žalia nafta niekam nereikalinga – benzinas, dyzelinas yra dar atskiri produktai, jie prekiaujami kitoje biržoje ir jų kainas dar lemia pirkimų kiekiai, paklausa pasiūla. Būdavo atvejų, kai dyzelinas kainavo brangiau nei benzinas. Kada produktas reikalingas, jo kaina kyla. Prisiminkite, per karantiną nebuvo jokio judėjimo, visi merdėjo, o po to – staigūs rinkos atsigavimai“, – V. Šukys.

Anot jo, laikai pasikeitė nuo tada, kai naftos tanklaiviai neturėjo kur išsikrauti, nes saugyklos buvo perpildytos – dabar degalų reikia vis daugiau atsigaunančiose Azijos rinkose.

„Štai jei antradienį biržoje naftos kaina yra dviem procentais didesnė, vadinasi ryt jau į gamykloje bus kaina kita. O jei ryt, poryt išsilaikys augimo tendencija, tai ir degalinėse gali pora centų kaina pabrangti. Procesas su naftos kaina yra surištas tiesiogiai“, – patikino mažųjų degalinių atstovas.

Jis patikino, kad dėl konkurencijos degalinės neturi prabangos kelti kainų už degalus.

„Aš daugiausia būnu Jurbarko, Šakių regione, šalia Kaliningrado srities, čia kainos vienos mažiausių Lietuvoje, ir dyzelis šiai dienai vidutiniškai kainuoja apie 1,17 Eur/l. Kaune kainos šiek tiek didesnės. Aš nepastebėjau, kad padidėtų maržos. Pas mus yra pernelyg didelė konkurencija degalų rinkoje. Jei užsimanysiu pakelti maržą ar kainą, o kitas nekels – tai pas mane niekas nepirks. Degalinės šiai dienai turi problemą, kad nebegali per daug maržos reguliuotis dėl to, kad yra didelė konkurencija“, – sako V. Šukys.

Jis taipogi patarė atkreipti dėmesį į biopriedus.

„Dažnai neatkreipiame dėmesio į tai – mes esame viena iš Europos šalių, kur norime labai intensyviai į degalus maišyti biopriedus. Tai toks paslėptas dalykas. Žiemą per visus kanalus šaukėme, kad papildomi 7 centai buvo vien dėl pabangusio HVO biopriedo. Pavasarį vėl pradėtas maišyti RRME biopriedas, bet ir čia kaina nerealiai pakilusi. Tai biržos produktas, ir jis taip pat yra brangesnis, jo sudedamoji dalis litre dyzelio yra iki 4 centų“, – dėstė degalinių atstovas.

V. Šukys patikina, kad gyvenimas pastaruoju metu degalinių operatoriams nepagerėjo, atvirkščiai, tenka atidirbti už tuos laikotarpius, kai per pandemiją kelionių buvo itin sumažėję.

Biodegalų asociacija: biopriedo kainos dalis nedidelė

Biodegalų asociacijos prezidentas Mindaugas Palijanskas pastebi, kad pastaruoju metu dėl brangstančių degalų bandoma apkaltinti biodegalus, kurių kaina rinkose taip pat augo. Tačiau biodegalų įtaka galutinės degalų kainos struktūroje, anot jo, siekia vos 5 proc.

„Akivaizdu, kad biodegalų kainos svyravimai galutinei degalų kainai turi vos kelių centų įtaką, todėl biodegalus laikyti svarbia kainų kilimo priežastimi būtų nekorektiška. Beje, palyginimui, to paties tinklo degalinėse litro benzino ar dyzelino kaina gali skirti net keliomis dešimtimis centų“, – pažymėjo M. Palijanskas.

Pasak Biodegalų asociacijos prezidento, biodegalų kainos taip pat skiriasi – pavyzdžiui, Lietuvoje iš rapsų metilo esterio pagaminto biodyzelino tonos kaina siekia 1500 eurų už toną, kai iš palmių aliejaus ar jo produktų pagaminto HVO biodyzelino tonos kaina rinkoje 2200 tūkst. eurų už toną.

„Biodegalų įmaišymas į degalus Lietuvoje yra privalomas pagal teisės aktų reikalavimus (dyzeline – 7 proc, benzine – 10 proc.), tad verčiau rinktis vietoje pagamintus biodegalus, kurie yra ne tik pigesni, bet juos renkantis palaikome Lietuvos ūkį, o ne aplinkosaugos pažeidimais nuolat kritikuojamą Indonezijos ar Malaizijos palmių aliejaus pramonę“, – pabrėžė M. Palijanskas.

Keičiasi ne tik degalų, bet ir kitų priedų kaina

Štai feisbuke vienas ūkininkas pasidalijo bendrovės „Gaschema“ laišku, kuriuo informuojama, kad didinama pilstomo „AdBlue“ priedo kaina. Šis priedas yra vilkikuose ar kitoje technikoje naudojamas karbamido tirpalas, išskaidantis azoto oksidą į nekenksmingas medžiagas – azotą ir vandenį, jis mažina degalų sunaudojimą.

„Laiškai, kurie „džiugina“: „Sveiki, Informuojame, jog keičiasi adblue kaina. Per metus laiko gamtinių dujų kaina padidėjo 277 proc., nuo 12,06 Eur/MWh iki 45,5 Eur/MWh (gamtinės dujos yra pagrindinė „AdBlue“ gamybos žaliava: gamtinės dujos->amoniakas-> karbamido lydalas ->AdBlue). Taip pat 100 proc. padidėjo atmosferos taršos leidimų kaina (nuo 28 Eur/t iki 56 Eur/t). Esant šiai situacijai esame priversti keisti „Adblue“ kainą. Geros dienos“, – gautu laišku dalijosi ūkininkas.