"Šie žingsniai stebina ir liūdina. Kyla klausimas, jeigu viskas vyksta saugiai ir sklandžiai, kodėl vengiama vykdyti Espo konvencijos reikalavimus. Espo konvencija - tarptautiniu mastu pripažintas dokumentas, būtent jis apsprendžia branduolinės saugos klausimus, su tuo susijusius dalykus, ypač kai tai kalbama apie kaimynines šalis", - šeštadienį sakė ministras, komentuodamas Baltarusijos valdžios surengtus neva viešus svarstymus dėl būsimos jėgainės saugumo.
L.Linkevičius pabrėžė, kad vieši svarstymai negalimi, Baltarusijai nepateikus aiškių atsakymų į Lietuvos užduotus klausimus.
"Galima daryti prielaidą, kad galbūt nėra tų atsakymų, todėl naudojami tokie, sakyčiau, koncertiniai būdai dialogui. Mums nereikia šou, mums reikia nuosekliai vykdyti Espo konvencijos reikalavimus, kaip dera", - kalbėjo ministras.
"Dar tikimės, kad galbūt bus galima grįžti prie normalaus dialogo, tačiau kol kas, deja, atrodo, kad mūsų kaimynai nutarė eiti kitu keliu", - tvirtino L.Linkevičius.
Šeštadienį Baltarusijoje vyko Astravo atominės elektrinės pristatymas Lietuvos visuomenei. Lietuvos piliečiams siūlyta nemokamai vykti į Baltarusiją, išduodant nemokamas vizas ir pasirūpinant transportu. Tačiau nedaugelis susidomėjo tokia galimybe.
L.Linkevičiaus teigimu, Minskas iki šiol nepaaiškino, kodėl elektrinei pasirinkta Astravo aikštelė, esanti vos 50 kilometrų nuo Lietuvos sostinės Vilniaus. Taip pat neatsakyta, kodėl Baltarusija neatlieka seisminių tyrimų, nors XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje toje vietoje buvo užfiksuoti stiprūs žemės drebėjimai.
Lietuva taip pat teigia dar laukianti atsakymų, kaip bus vykdomi reaktoriaus aušinimo darbai. Elektrinę numatoma aušinti Neries vandeniu, nors pati elektrinės aikštelė yra aukščiau upės ir nutolusi 10 kilometrų - tai didina tikimybę, kad aušinimo sistema gali sutrikti.
Šeštadienio renginys jau praėjusį mėnesį sukėlė diplomatinių nesutarimų.
Netrukus po pranešimo apie jį, į Užsienio reikalų ministeriją Vilniuje buvo iškviestas Baltarusijos ambasadorius, kuriam pareikšta, kad "toks sprendimas neatitinka Espo konvencijos nuostatų, riboja Lietuvos piliečių dalyvavimą tokio pobūdžio renginiuose bei neprideda konstruktyvumo Lietuvos ir Baltarusijos dialogui Astravo atominės elektrinės saugos klausimu".
Į tai atsakydamas Minskas netrukus iškvietė Lietuvos ambasadorių Evaldą Ignatavičių, kuriam "išsakė susirūpinimą" dėl, Minsko teigimu, "nekonstruktyvaus požiūrio" į Baltarusijos pasiūlymus rengti diskusijas dėl poveikio aplinkai vertinimo.
Baltarusija teigia, kad veikia pagal konvenciją, o ignoruodama Baltarusijos pasiūlymus Lietuvos pusė pažeidžia geros kaimynystės dvasią.
Atominę elektrinę Astrave turėtų statyti Rusijos kompanija "Rosatom". Baltarusija skelbia planuojanti, kad statybos bus baigtos 2020 metais.
L. Balsys ragina išreikšti aiškų Lietuvos nepritarimą
Lietuvos atstovų kvietimą į šeštadienį organizuojamą diskusiją Baltarusijoje dėl Astravo atominės elektrinės Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas ir Seimo narys Linas Balsys vadina Baltarusijos valdžios bandymu imituoti tarptautinių sutarčių laikymąsi, siekiant išvengti atsakomybės už Espoo konvencijos nesilaikymą.
„Kokios gali vykti diskusijos tarp Lietuvos ir Baltarusijos atstovų dėl vos keliasdešimt kilometrų nuo Vilniaus statomos atominės elektrinės, jei jau dabar pažeidinėjamos tarptautinės sutartys, vis dar neatsakyta į visus Lietuvos pateiktus klausimus, kyla abejonės dėl elektrinės saugomo ir nėra aiškių motyvų, kodėl jos statybai pasirinkta teritorija taip arti Lietuvos pasienio“, – pranešime spaudai cituojamas L. Balsys.
Seimo narys priminė, kad dar šių metų balandžio mėnesį Jungtinių Tautų Poveikio aplinkai įvertinimo tarpvalstybiniame kontekste konvencijos (žinomos kaip Espoo) Įgyvendinimo komitetas Ženevoje, išnagrinėjęs Lietuvos skundą, konstatavo, kad Baltarusija pažeidė Espoo konvenciją, nuslėpdama parengtą poveikio aplinkai vertinimo dokumentaciją ir nesuteikdama realios galimybės Lietuvos visuomenei dalyvauti šiame procese bei tinkamai neinformuodama valstybės apie priimtą sprendimą dėl aikštelės atominės elektrinės statybai Astrave parinkimo.
„Astravo elektrinė, statoma vos už 20 kilometrų nuo Lietuvos sienos, taptų atomine grėsme šaliai bei turėtų milžinišką poveikį aplinkai. Juk Baltarusijos atominės elektrinės reaktoriai pagal projektą bus aušinami vandeniu iš Neries. Lietuvos gyventojai referendume aiškiai išreiškė savo požiūrį prieš atominės elektrinės statybas Lietuvoje, Kaliningrado atominės elektrinės projektas jau yra stabdomas, todėl, manau, kad vyriausybė bei prezidentė turėtų aiškiai pareikšti nepritarimą pavojų Lietuvos ir viso regiono saugumui keliančios atominės elektrinės statyboms Astrave. Kalbėjimas vien tik apie Astravo projekto saugumą jau yra šio projekto pripažinimas, todėl toks Lietuvos valdžios neryžtingumas daro žalą mūsų šalies nacionaliniams interesams“, – sakė L. Balsys.