Iš Lietuvos valdžios dažnai girdėti, kad dujų krizė šaliai nebaisi, nes yra Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas. Per jį ir pati Lietuva apsirūpina dujomis, ir aprūpina artimiausius kaimynus.
„Po rugpjūčio 1 dienos maždaug apie 27 proc. SGD terminalo pajėgumų tenka Lietuvai, apie 37 proc. iškeliauja per GIPL į Lenkiją ir panaši dalis į Latviją“, – sako Lietuvos energetikos agentūros (LEA) patarėja Agnė Bagočiutė.
Latvija turi Baltijos šalių energetinei nepriklausomybei svarbią Inčukalnio dujų saugyklą.
„Dujų saugykla dabar, deja, užpildyta kol kas nelabai – 52 proc., lyginant su tuo, kad Europoje vidutiniškai jau du trečdaliai dujų saugyklų užpildyta. Nežinau, kaip pavyks ją užpildyti iki žiemos“, – sako energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas.
Rusija buvo nutraukusi dujų tiekimą Latvijai dėl tariamų pirkimo sąlygų pažeidimų, o antradienį pranešta, kad rusiškos dujos vėl pasiekia šią šalį. Europos Sąjunga priėmė reglamentą, pagal kurį dujų saugyklos Bendrijoje turi būti užpildytos bent 80 proc. Ar Inčukalnio saugykla iki šildymo sezono bus užpildyta, naudojant Klaipėdos terminalą, ekspertai turi skirtingas nuomones.
„Ten (į Klaipėdos terminalą – red.) nuolat plaukia vienas laivas po kito, mokama aukščiausia kaina, bet svarbiausia, kad tos dujos teka. Ir tos dujos taip pat teka ir į saugyklą. Taip kad variantas toks, kad per Klaipėdą pavyks užpildyti saugyklą, yra“, – sako V. Jankauskas.
A. Bagočiūtė teigia, jog „pagal dabartinius duomenis matome, kad iki to 80 proc. vargu ar spės užpildyti“.
Vis dėlto, pasak LNK, net ir neužpildžius Inčukalnio saugyklos, dujų Baltijos šalys pristigti neturėtų.
„Vertinant, kiek jis dabar užpildytas, tai tiek dujų pakanka maždaug apie pusantro mėnesio. Dar gegužės mėnesį Latvijos Ekonomikos ministerija skelbė, kad jie ketvirtą ketvirtį turi dujų pirkimus, tai tikėkimės, kad iki rudens, žiemos, tas užpildymas bus didesnis“, – sakė A. Bagočiutė.
Latvijos vyriausybės vadovas Krišjanis Karinis antradienį teigė, kad Latvija turi pakankamai gamtinių dujų visam artėjančiam šildymo sezonui. Jo žodžiais, prieš tris mėnesius manyta, jog dujų užteks iki metų pabaigos, o dabar Inčukalnio saugykla pildoma, ir atrodo, kad dujų užteks iki šildymo sezono pabaigos, rašo BNS.
Premjeras pripažino, kad tuo pat metu vyksta derybos su Lietuva dėl galimybės naudotis Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalu Latvijos vartotojų poreikiams, taip pat ir su Estija, kurioje aktyviai statomas toks terminalas.
Paklaustas, ar bus galimybė įsigyti dujų, jei Latvijai jų pritrūktų, A. Karinis atsakė: „Jei Latvijoje neliks dujų, jų neliks visame regione“.
„Tokių aplinkybių kol kas negalime numatyti. Atrodo, kad mums ir kaimynams dujų užteks visam sezonui, tačiau turime būti atidūs“, – sakė ministras pirmininkas.
Kaip skelbė LNK, kur kas didesnė problema Baltijos šalims, pasak ekonomistų, yra ne dujų trūkumas, bet jų kaina. Ypač kentės individualių namų savininkai, kurie šildosi dujomis.
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) viceprezidentas Marius Dubnikovas sako, kad dujų rinkose naujienos niūrios.
„Iš tikrųjų, nieko gero nežada, nes kaina svyruoja 2,3-2,5 euro už kubinių metrą dujų, tai tiktai galiu priminti, kas šildėsi dujomis praeitą sezoną, mokėjo 51 centą už kubinį metrą. Tai realiai 4-5 kartus brangiau negu kaina buvo namuose“, – kalbėjo M. Dubnikovas.
Jau skaičiuojama, kad Lietuva šį šildymo sezoną gali suvartoti ketvirtadaliu mažiau dujų.
„Ekspertai yra paskaičiavę, kad vos vienu laipsniu sumažinus temperatūrą, kur galbūt mums esminės įtakos neturi, kad daugiabutyje, nerenovuotame name apie 60 kvadratų butas gali sutaupyti iki 40 eurų per šildymo sezoną. Tai yra vis vien ženkli suma“, – sako LEA patarėja A. Bagočiutė.
Tikimasi, kad Vokietijai pasistačius savo SGD terminalus ir išsprendus dujų trūkumo problemą, jų kaina Europoje po šio šildymo sezono pradės kristi.
Čia galite pažiūrėti LNK video: