Dėl elektros kainų šuolio viena savivaldybė jau išjungia gatvių šviestuvus

Neringos savivaldybė laikinai nutarė naktimis nejungti šviestuvų, penktadienį Baltijos šalis ir Suomiją sukrėtus elektros kainų šuoliui. Energetikos ekspertai sako, kad tokių sprendimų turės rastis daugiau, nes energijos kainas lemia ir jos paklausos reguliavimas.

Neringos meras Darius Jasaitis patvirtino „Delfi“, kad penktadienio rytą biržoje elektros kainai viršijus pusantro euro už kilovatvalandę, šviestuvai nebuvo įjungti. Artimiausiomis naktimis nuo vidurnakčio iki 6 val. ryto jie ir toliau nebus jungiami – tol, kol elektros kainos grįš į priimtiną lygį.

„Motyvai – kaina. Kad suprastume kainos dydį: per metus Neringos apšvietimui išleidžiame apie 100 tūkst. eurų. Bet jeigu kaina būtų tokia, kokia buvo šįryt, tai 100 tūkst. eurų sumą pasiektume per mėnesį. Neringos savivaldybei tai yra dideli pinigai“, – sako D. Jasaitis.

Pasiteiravus dėl saugumo gatvėse jis teigė, kad ši savivaldybė ir taip yra saugiausia. Be to, šiuo metu mokiniai atostogauja.

„Džiaugiamės, kad pataikė šuolis šiai minutei, kai mokiniai atostogauja ir elektros neįjungėme net šį rytą. Bet šiandien pasitarime priėmėme sprendimą, kad apšvietimas bus išjungtas nuo 12 val. nakties iki 6 val. ryto, kol tos kainos normalizuosis.

Kviečiame visus pažiūrėti ryškių ir gražių žvaigždžių, kurios tamsoje bus labai gerai matomos. Bet šiaip, kaina yra pats svarbiausias dalykas, nes mums tai yra nepakeliama našta“, – teigia meras.

„Delfi“ komentavusios Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) duomenimis, kol kas jokia kita savivaldybė tokių sprendimų nėra priėmusi ir jų neplanuoja.

Energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas teigia, kad esant nepastoviai atsinaujinančių išteklių elektros gamybai reikia galvoti apie paklausos reguliavimą, tad Neringos sprendimas esąs tik pradžia.

„Matyt, kad toliau turėtų būti daugiau tokių sprendimų. Nes su atsinaujinančia energetika atsiranda viena didžiausių problemų, kad ji yra nepastovi, neprognozuojama ir gali atsirasti tokių nežmoniškai aukštų kainų, kaip šiandien, kažkurią valandą iki 1,5 euro. Atitinkamai, sprendimas yra balansuoti“, – sako V. Jankauskas.

„Mes daug kalbame apie baterijas, apie vartotojus, kuriuos galima atjungti (pvz., pramonės vartotojai – red.), tokių vartotojų turi atsirasti daugiau ir jie už tai turėtų būti skatinami, premijuojami, kad galėtų piko metu nevartoti. Tokių sprendimų bus daugiau“, – sako jis.

Anot eksperto, buitiniai vartotojai dėl biržos planų pastaruoju metu galėjo išlošti, tačiau jie turi būti pasiruošę, jog kainos bus nepastovios.

„Tie, kurie buvo pasirinkę biržos (planus), ne vieną mėnesį yra išlošę. Aišku, jie turi susitaikyti su tuo, kad atskirą dieną, atskirą valandą kainos gali būti fantastinės. Bet kitą kartą jos gali būti nulinės arba net minusas.

Deja, toji sistema kuo toliau, tuo labiau tampa išbalansuota, ir tam subalansavimui dedamos didelės pastangos ir viena iš jų yra lankstumas“, – teigia pašnekovas.

Meras D. Jasaitis pasigedo lankstumo renkantis elektros tiekimo variantus.

„Juridiniams asmenims įstatymas neleidžia turėti jokių sutarčių, yra tik biržos kaina ir gali prisitaikyti prie biržos kainos. Aišku, visos biudžetinės įstaigos Neringos savivaldybėje, tarp jų ir savivaldybės administracija, turime nusipirkę saulės jėgaines – kas nutolusias, kas vietoje, – ir dauguma įstaigų prisikaupusios (elektros – red.) ir jose naudojame pigiai. Tačiau gatvių apšvietimui to nėra pavykę padaryti“, – sako Neringos savivaldybės meras.

Jis patikino, kad savivaldybė vis dėlto yra apsirūpinusi energija taupančiomis lempomis.

„Daug kur LED šviestuvai. Pervalkos gyvenvietėje šiuo metu blogiausia situacija, kur senosios, berods, natrio, lempos. Šiais metais jos bus visos pakeistos į LED lempas. O šiaip daugmaž visur jau yra susitvarkyta.

Aišku, liūdina tai, kad tie LED šviestuvai beveik lygiai su garantiniu laikotarpiu ir užgesta“, – teigia D. Jasaitis, pridurdamas, kad elektros sutaupyti su tokiomis lempomis gal ir galima, tačiau sutaupymus mažina pačių lempų poreikis.

Elektros biržoje „Nord Pool Spot“ penktadienio rytą, 8–9 val. Lietuvos laiku, kaina pakilo iki 1479 eurų už megavatvalandę arba 1,48 euro už kilovatvalandę (be PVM). Kainos svyruos ties 1 euro už kWh riba iki pat vėlyvos penktadienio popietės, vėliau sumažės, tačiau vidutinė paros kaina bus 67 centai už kWh. Tokios kainos nematytos nuo 2022 metų.

Penktadienio elektros didmeninė kaina Lietuvoje (su PVM ir be):

Lietuvos perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ komentavo „Delfi“, kad pagrindinė kainų augimo priežastis yra šalčių nulemtas didelis elektros suvartojimas Suomijoje, Švedijoje ir kaimyninėse šalyse. Taip pat regione silpsta vėjas, mažėja vėjo generacija, ją keičia brangesnė elektros gamyba šiluminėse elektrinėse.

„Šiuo metu remontuojamos kelios elektrinės Suomijoje, Latvijoje ir Estijoje. Galingiausia iš jų yra Suomijoje esanti 565 MW galios „Meri-Pori“ elektrinė. Trečiadienį sugedusi elektrinė kol kas dar neveikia. Taip pat iki sausio 15 dienos remontuojama ir 420 MW galios Rygos šiluminė elektrinė, kitos mažesnės elektrinės Suomijoje ir Estijoje“, – „Delfi“ atsiųstame komentare teigia „Litgrid“.

Pasak operatoriaus, kadangi Suomijoje ir Baltijos šalyse dalis elektrinių yra remontuojamos, o importo galimybės išnaudotos maksimaliai, išaugusią paklausą turi užtikrinti brangūs generatoriai, kurie įprastomis sąlygomis rinkoje neveikia.

„Lietuvoje šiomis dienomis veikia visi didieji elektros generatoriai“, – patikino „Litgrid“.

Bendrovė „Ignitis“, didžiausias elektros tiekėjas Lietuvoje, ketvirtadienį išplatino įspėjimą savo nepriklausomo tiekimo klientams su valandiniais biržos planais:

„Rekomenduojame klientams, ypač tiems, kas turi su birža susietą valandinį planą, atsisakyti nebūtino elektros vartojimo brangiausiomis valandomis“, – pranešime teigia bendrovės privačių klientų padalinio vadovė Dalia Bražiūnaitė.

Šeštadieniui jau paskelbtos mažesnės elektros kainos. „Nord Pool“ duomenys rodo, kad sausio 6 dieną Lietuvoje vidutinė paros kaina sieks 16,6 cento, kainos pikas bus 17–18 val. Lietuvos laiku – apie 30 centų už kWh (be PVM).

Neringos savivaldybės įrašas internete: