Dėl gaminančių vartotojų atsiskaitymo schemos – aštri diskusija Seime: reguliuotojas siūlo pokyčių visiems, tiekėjai įspėja apie nuostolius

Energetikos ministerijos ketinimai keisti atsiskaitymo schemą daliai gaminančių vartotojų sulaukė abejonių iš Seimo narių ir nusiskundimų iš verslo atstovų, kalbėjusių apie galimus konkurencijos pažeidimus. Pastabų turi ir rinkos reguliuotojas, siūlantis vadinamojo grynojo atsiskaitymo schemą leisti pasirinkti visiems, net ir buitiniams gaminantiems vartotojams.

Savo ruožtu kai kurie elektros tiekėjai sako, kad nieko nekeičiant jie patirs daugiamilijoninių nuostolių (nes turės kompensuoti kainų skirtumus fiziniams gaminantiems vartotojams) ir tai juos „paskandins“.

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija trečiadienį aptarė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, kuriuo numatomi pakeitimai gaminantiems vartotojams.

Nebuitiniams (tai yra, juridiniams asmenims) gaminantiems vartotojams siūloma taikyti grynojo atsiskaitymo būdą (angl. „net billing“), kai į tinklą patiekiama saugoti perteklinė elektros energija apskaitoma nebe kilovatvalandėmis, o eurais, skelbia Energetikos ministerija.

„Subjektai, kuriems schema privaloma: nebuitiniai vartotojai (išskyrus ne pelno siekiančius juridinius asmenis ir centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją). Taip pat – gaminantys vartotojai, kurie nuosavybės ar kitais pagrindais valdo vėjo elektrinę“, – komisijos posėdyje kalbėjo energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė.

Dabar visų gaminančių vartotojų Lietuvoje į tinklą tiekiama perteklinė energija apskaitoma kilovatvalandėmis (angl. „net metering“) ir „pasaugoma“, sumokant tik už naudojimąsi tinklais.

Kilo klausimų, ar nesuteikiamas konkurencinis pranašumas

Advokatų profesinės bendrijos „ETB Legal“ partneris, advokatas Remigijus Bukėnas iškėlė klausimą, kodėl išskirtos vėjo elektrinės.

„Ar tokiu būdu suformuluotomis nuostatomis nekuriamas dirbtinai pranašumas saulės elektrinių vystytojams? Akivaizdu, jiems sukuriamas konkurencinis pranašumas lygynant su vėjo parkų vystytojais“, – klausė R. Bukėnas.

Jis klausė, ar nereikėtų kreiptis į Konkurencijos tarybą išvados šiuo klausimu.

„Jeigu būtų nustatyta, kad sukuriamas (konkurencinis pranašumas – red.), tai gali turėti pakankamai reikšmingas teisines pasekmes“, – kalbėjo teisininkas.

Viceministrė aiškino siūlymą tuo, jog vėjo elektrinės esą dažniausiai jungiamos prie perdavimo tinklo (tai yra, „Litgrid“ tinklo).

„Dėl klausimo, kodėl vėjas, tai vėjo elektrinės dažniausiai jungiamos prie perdavimo tinklo, ir kiek turime žinių, populiaresnės tarp verslo subjektų, tai vienas iš argumentų, kodėl pasiūlytas šis atsiskaitymo būdas“, – sakė D. Garbaliauskaitė.

Seimo narė Laima Nagienė pasiūlė komisijai kreiptis į Konkurencijos tarybą ir daryti pertrauką. Po diskusijų nutarta klausimą toliau aptarti kitame posėdyje. Ši komisija yra papildoma svarstant įstatymo projektą.

Reguliuotojas – už liberalesnį pasirinkimą

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) turi pastabų projektui. Tarybos pirmininkas Renatas Pocius sako, kad reguliuotojas irgi iš dalies sutinka su išsakyta pozicija, jog skirtingų technologijų diskriminuoti nederėtų.

R. Pociaus teigimu, galimybę pasirinkti grynojo atsiskaitymo schemą reikia suteikti ir buitiniams vartotojams, jeigu jie to norėtų.

„Buitiniams vartotojams turėtų būti galimybė pasirinkti. Dabar tokios galimybės nėra. Manome, kad turi būti liberali sistema, be abejo, taikant vienodus principus ir vėjui, ir saulei“, – sakė R. Pocius.

Pasak jo, gaminantys vartotojai, turėdami „net meteringo“ sistemą, nėra suinteresuoti prisidėti prie bendro efektyvaus elektros energijos vartojimo.

„Tad ilguoju laikotarpiu matyt, galvotume, kad turėtų visi vartotojai pereiti prie „net billingo“ sistemos, bet tas pereinamasis laikotarpis turėtų būti numatytas išdiskutuojant“, – sako VERT pirmininkas.

Ministerija nelinkusi sutikti su tokia reguliuotojo pozicija, nes esą verslas kur kas kompetentingesnis ir galintis reaguoti į rinkos sprendimus, todėl ji „nesutiktų su šia galimybe, siekdama apsaugoti buitinius vartotojus“.

Parlamentaras Vytautas Gapšys teiravosi, kaip iš tiesų bus su tais buitiniais gaminančiais vartotojais, kurie pasirinko ne saulės, o būtent vėjo nutolusią elektrinę – kokia schema bus taikoma jiems.

Viceministrė sakė, kad įstatymo projekte numatytas atsiskaitymas privalomas tik juridiniams asmenims.

„Kitas aspektas, kad nepriklausomi tiekėjai turi teisę sukurti produktus ir siūlyti savo klientams, bet tai jokiu būdu nereiškia, kad buitiniai vartotojai turi privalomai pasirinkti tokį būdą“, – sakė D. Garbaliauskaitė.

Elektrą iš saulės gaminančių vartotojų asociacijos (EISGVA) valdybos pirmininkas Vytautas Milėnas teigia, kad diskusijoje buvo girdėti iš esmės nuogąstavimai, tad nėra aišku, kas iš tiesų gaus naudos iš modelio keitimo.

„Kam bus gerai, priėmus tuos pasikeitimus? Greičiausiai norėtų vadinami nepriklausomi tiekėjai. (…) Mano pasiūlymas: reikėtų sudaryti sąlygas, kad visi galėtų pasirinkti laisvai sistemą. Jeigu vartotojams, vystytojams, verslo vartotojams yra naudingiau, jie ir pereis į sistemą, kuri yra naudingesnė“, – sakė V. Milėnas.

Tiekėjai kalba apie milijoninių nuostolių grėsmę

Didžiausio elektros tiekėjo „Ignitis“ vadovas Artūras Bortkevičius teigė, kad visi tiekėjai su dabartine schema patiria nuostolių, nes turi kompensuoti kainų skirtumus gaminantiems vartotojams (kurie gamina daugiau elektros vasarą ir ją pasiima iš tinklo žiemą).

„Per kaupimo laikotarpį mes matome, kad patirsime daugiamilijoninius nuostolius atsiskaitydami su gaminančiais vartotojais kaupimo pabaigoje“, – sakė A. Bortkevičius.

Pasak jo, tai gali „paskandinti net labai stiprius ir geros kapitalizacijos tiekėjus“.

„Todėl kažkokia kompensacija, kažkoks atsiskaitymo būdas, ar būtų „net billingas“ ar kiti variantai, turėtų būti surastas“, – sakė jis, pabrėždamas, kad priešingu atveju strigs atsinaujinančios energetikos plėtra.

VERT pirmininkas R. Pocius posėdyje kalbėjo, kad kalbant apie kompensacijos mechanizmą, viskas priklauso, koks jis būtų numatytas.

„Jeigu nuostolį, kuris generuojamas iš „net meteringo“, padalinti visiems vartotojams, tai būtų valstybės pagalbos schema, reikėtų suderinti su Europos Komisija. Tai yra Konkurencijos tarybos klausimas ir gal ji galėtų pasisakyti“, – sakė R. Pocius.

Pirmininkas teigė, kad kiekvienas tiekėjas ir dabar gali pateikti kaštus tiems vartotojams, dėl kurių tie kaštai susidarę.

Saulės ir vėjo elektrinių vystytojo „Evecon“ vadovas Giedrius Kvedaravičius, sakė kad vasarą trys asociacijos ir didžiausi nepriklausomi tiekėjai bendroje darbo grupėje paruošė kompromisinį siūlymą dėl gaminančių vartotojų verslo modelio evoliucijos.

„Dėl ko sutarėme, kad visos pradėtos investicijos turėtų būti baigiamos pagal šiuo metu galiojančią tvarką. Nesvarbu, ar gaminantis vartotojas, ar vystytojas, – kad jiems būtų galimybė pastatyti ir realizuoti saulės, vėjo parkus pagal šiuo metu galiojančią tvarką“, – kalbėjo G. Kvedaravičius.

Jis kartu pasiūlė nustatyti esamiems ir vystomiems projektams pereinamąjį laikotarpį iki 2030 metų, diferencijuoti ne pagal vėją ir saulę, o pagal investicijų pradėjimo datą.

„Ne paslaptis: pagrindinis klausimas dėl kainų rizikos, kam turi tekti, – tiekėjams ar gaminantiems vartotojams“, – sakė „Evecon“ vadovas.

G. Kvedaravičius siūlo numatyti žaliuosius sertifikatus ir iš nutolusių parkų gaminančių vartotojų pagamintai elektrai – tai būtų papildomos pajamos „net metering“ schemai išlaikyti pereinamuoju laikotarpiu. Taip pat siūloma numatyti galimybę VERT įvertinti, ar yra patirti nuostoliai ir nustatyti kompensacinį dydį.

Parlamentaras V. Gapšys reagavo, siūlydamas komisijai surengti klausymus, antraip su projektu galima „privirti pakankamai daug košės“. Jis nustebo, kad tiekėjai turi savo atskirą vertinimą šiuo klausimu.

„Susidarė keista situacija, kad Energetikos ministerija darė savo projektą, o pasirodo, didieji tiekėjai sudarė atskirą darbo grupę, kuri visą tą projektą vertino iš naujo. Nesakau, kad tai blogai, bet man atrodo, kad procesas turi būti vientisas. Panašu, kad Energetikos ministerijai eilinį kartą nepavyko to vientisumo užtikrinti“, – sakė V. Gapšys.

Elektrinių plėtotojai užsimena apie problemas su bankais

Kai kurie vėjo elektrinių plėtotojai teigia, kad modelio pasikeitimas gali būti pražūtingas verslui, nes verslo gaminantys vartotojai jau planuoja nutraukti sutartis su parkų vystytojais, kyla problemų su kreditavimu iš bankų. Jie prašė nustatyti pereinamąjį laikotarpį užbaigti projektus esamomis sąlygomis.

Bendrovės „SV projektai“, plėtojančios saulės ir vėjo energetikos pajėgumus, vadovas Mantas Jankauskas teigia, kad įstatymų pakeitimai turės neigiamos įtakos tiek vystytojams, tiek vartotojams.

Jis sako, kad bendrovė vysto vėjo elektrinių projektą, kurio galingumai išnuomoti, jau sudarytos sutartys su vartotojais, jį numatoma baigti kitąmet.

„Verslo gaminantys vartotojai, jau žinodami galimus įstatymų pakeitimus, planuoja nutraukti sutartis ir prašyti kompensacijų iš mūsų, nes negalėsime užtikrinti elektros tiekimo jų objektams pagal šiuo metu galiojančius atsiskaitymo būdus“, – sakė M. Jankauskas.

„Jeigu verslo gaminantys vartotojai nutrauks sutartis, bankai nutrauks finansavimą“, – pridūrė bendrovės vadovas.

Jis išsakė lūkestį, kad būtų nustatytas pereinamasis laikotarpis, kai vystytojams, kuriems išduoti plėtros leidimai ir pasirašyti ketinimų protokolai, būtų galimybė viską vystyti pagal dabartinę tvarką.

Energetikos ministerijos Tvarios energetikos plėtros politikos grupės vadovė Lina Sveklaitė sako, kad po ilgų diskusijų nutarta nekurti išskirtinių sąlygų daliai verslo subjektų.

„Pradiniu vertinimu, daugiau minusų matėme, jeigu nustatytume išimtis parkams. Atsirastų rinkoje tiek senieji parkai, kurie turi gaminančius vartotojus, veikiančius „net metering“ schemoje, tiek šitie parkai, kurie dabar statomi ir pasibaigs tikriausiai savo statybą 2024–2025 metais, jiems būtų sukurtos išskirtinės sąlygos išskirtinai verslo subjektams siūlyti „net metering“ būdą“, – sakė L. Sveklaitė.

Todėl, pasak jos, buvo nuspręsta, kad mažiausiai rinką iškraipys sprendimas pakeitimus sieti su gaminančio vartotojo statuso suteikimu.

Energetinių tyrimų agentūros direktorius Jaunius Jatautas teigia, kad vėjo elektrinės atsiduria visiškame akligatvyje.

„Bus pusiau pastatytos, verslo klientai dings, bankas galutinės dalies nesumokės, nes dings pajamų šaltinis. Nutolusios elektrinės – ką turėsime: turėsime stiebus, sužlugdytus projektus, kurie negalės į jokią pusę pasisukti“, – sakė J. Jatautas.

„Apskritai, kalbant apie nuostatą, kad vėjo elektrinėms bus panaikinta galimybė suteikti „net meteringą“, tai čia yra diskriminacija su saulės elektrinėmis“, – kalbėjo jis.

J. Jatautas paragino Seimo komisijos narius įvertinti šitą situaciją ir leisti pradėtiems projektams užsibaigti, užuot skyrus vos pusės metų pereinamąjį laikotarpį. Pasak jo, rizikuojama, kad pakeitimais įvyks „šiurkštus teisėtų lūkesčių pažeidimas“.

„Tikrai raginu nepamesti šio klausimo, gal net užsisakyti ekspertinę išvadą, kas atliktų nuostatų poveikio rinkos dalyviams vertinimą“, – sakė direktorius.

Iškelta klausimų ir dėl garantinio tiekimo

Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) vadovas Renaldas Radvila perspėjo, kad schemos keitimas gali paveikti ir garantinio elektros tiekimo paslaugą.

„Mūsų pasiūlymas: jeigu vyktų pokyčiai tarp „net metering“ ir „net billing“, tai labai svarbu, kad garantinis tiekimas nebūtų ta vieta, kuri būtų nereguliuojama, kur klientai ar gaminantys vartotojai galėtų „suplaukti“ ir atitinkamai visus kaštus dalintųsi visi elektros tinklo vartotojai“, – sakė R. Radvila.

R. Radvila kovo mėnesį teigė, kad ESO nėra naudos iš garantinio tiekimo, ir dar klausimas, ar visiems elektros vartotojams neteks prisidėti prie šios paslaugos finansavimo.

„Keistai skamba, bet garantinio tiekimo dalyje mes norime neturėti klientų (...). Tiek, kiek mes išleidžiame daugiau, sugula į tarifą‟, – tada sakė R. Radvila.

Trečiadienį jis Seimo komisijoje užsiminė apie balansinę sąskaitą.

„Tad mūsų pasiūlymas yra dėl balansinės sąskaitos klientams, kurie atsirado garantiniame tiekime (…) – arba būtų galima jiems sumokėti pinigus dėl susidariusių skirtumų, arba pareikalauti pinigų, jeigu tie skirtumai išeina į skirstymo operatoriaus pusę, kad tie kaštai neatsigultų ant visų likusių vartotojų“, – sako R. Radvila.

Jei ministerijos siūlymui būtų pritarta, jis būtų taikomas po įstatymo įsigaliojimo tik naujiems nebuitiniams (juridiniams asmenims) gaminantiems vartotojams, išskyrus energetinį nepriteklių mažinančias energetines bendrijas.

Aiškinamajame rašte nurodoma, kad išimtis numatyta ir ne pelno siekiantiems juridiniams asmenims.

„Siūloma išimtį dėl privalomo grynojo atsiskaitymo modelio taikymo numatyti ne pelno siekiantiems juridiniams asmenims (viešosioms įstaigoms, asociacijoms ir pan., valstybės ar savivaldybės įstaigoms) bei buitiniams gaminantiems vartotojams“, – teigiama dokumente.

Energetikos ministerija „Delfi“ vasarą yra komentavusi, kad esminių pokyčių buitiniams vartotojams nenumatoma.

„Visų pirma, dar kartą pažymime, kad šiuo metu nėra svarstomos galimybės taikyti grynojo atsiskaitymo modelį fiziniams buitiniams vartotojams, išskyrus atvejus, kai gaminančiu vartotoju tampama vėjo elektrinėje“, – teigia ministerija.

„Delfi“ neseniai kalbinti kai kurie buitiniai gaminantys vartotojai ir jų atstovai tikisi, kad šios pozicijos bus laikomasi ir gyventojams schema keičiama nebus. Savo ruožtu kai kurie nepriklausomi elektros tiekėjai mano, kad anksčiau ar vėliau prie grynojo atsiskaitymo gali tekti pereiti ir buitiniams vartotojams.

Siūloma nustatyti, kad dabar siūlomi pakeitimai dėl grynojo atsiskaitymo įsigaliotų nuo kitų metų sausio 1 dienos, o naujos nuostatos būtų taikomos juridiniams asmenims, kurie gaminančio vartotojo statusą įgijo po tos datos.