Skalūnų dujų žvalgybos priešininkai ieško Konstitucinio Teismo (KT) paramos. Po „Chevron“ pasitraukimo socialdemokratų vadovaujama vyriausybė rengia naują skalūnų dujų žvalgybos konkursą, o pasipriešinimas Seime įgauna naujas formas. 33 Seimo nariai kreipėsi į KT, tikėdamiesi, kad Lietuvoje bus apskritai uždrausta bet kokia skalūnų žvalgyba dabartinėmis technologijomis. Iš tų 33 parlamentarų 27 – socialdemokratai. KT pirmadienį turėtų apsispręsti, ar imsis nagrinėti Seimo narių kreipimąsi.
Vyriausybė amerikiečių kompaniją tampė ilgai, vis nesiryždama ją paskelbti laimėtoja. Tik rugsėjo viduryje, po daugiau nei pusmečio, vyriausybė „Chevron“ paskelbė skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos konkurso laimėtoja. Jau atrodytų, kad tiek aistrų Lietuvoje sukėlusi skalūnų epopėja priartėjo prie pabaigos, tačiau kompanija pati spalį pareiškė pasitraukianti iš Lietuvos, nes čia nėra skalūnų paieškai palankios mokesčių ir teisinės aplinkos. Vyriausybė, visą laiką teigusi, kad Lietuvai reikia energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos, o konkrečiai nuo dujų milžino „Gazprom“, nebeturi kur trauktis. Tad šią savaitę speciali aplinkos ministerijos komisija pareiškė, kad žada skelbti naują konkursą. Tiesa, prieš tai ketinama peržiūrėti konkurso nuostatas ir sąlygas, pavyzdžiui, koreguoti patirties reikalavimus, taip pat peržiūrėti garantinės įmokos skaičiavimo metodiką.
„Geologijos tarnybos prašiau įvertinti konkurso sąlygas, ar jos nebuvo per griežtos, ar neužkirto kelio ateiti kitiems galimiems investuotojams“, – teigė aplinkos viceministrė Daiva Matonienė.
„[Sąlygos] buvo labai griežtos. Buvo reikalaujama didžiulės patirties – tokios patirties neturi nė viena Lietuvos gavybos bendrovė, neturi netgi kaimyninių šalių naftos gavybos bendrovės. Buvo reikalaujama turėti didžiulio masto hidraulinio ardymo patirtį - tokią turi tik didžiausios pasaulio korporacijos, išgaunančios angliavandenilius“, – aiškino laikinasis Geologijos tarnybos direktorius Jonas Satkūnas.
Teigiama, kad sąlygų peržiūrėjimas užtruks, tad naujas konkursas, optimistiškiausiu vertinimu, gali būti skelbiamas tik kitų metų pirmąjį ketvirtį. Tokį valdančiųjų žingsnį iš karto ėmė kritikuoti tiek skalūnų paieškai besipriešinančios bendruomenės, tiek patys valdantieji. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovas socialdemokratas Algimantas Salamakinas sako, kad galvodama apie konkurso sąlygų švelninimą vyriausybė nori ne pritraukti daugiau investuotojų, o pataikauja „Chevron“, kuris gali grįžti.
„Jiems neva per sunkios sąlygos. Man neaišku, dėl ko jie išėjo. Jie pavyzdžiu turėjo „Williams“. Prisiminkime, kokios sąlygos buvo suteiktos „Williams“ dėl Mažeikių – daryti ką nori. „Chevron“ matyt irgi nori tokių pačių sąlygų. Ir nebandykit kreiptis į teismus dėl žalos atlyginimo – manau, tame ir buvo visa esmė“, – svarstė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas.
„Chevronas“ savo tikslų neatsisakys ir jis čia kažkodėl nori būti“, – nesidžiaugė Žygaičių bendruomenės lyderis Jonas Nairanauskas.
Valdantieji atkerta, kad kol kas konkursu nesidomi nei „Chevron“, nei kitos kompanijos. Apžvalgininkai neabejoja – naujų investuotojų teks palaukti. Esą, kol vyriausybė tinkamai nepasiruoš šiam procesui ir gyventojams nepaaiškins, kokios naudos atneš skalūnų dujos, tol užsienio kompanijos vengs Lietuvoje ieškoti angliavandenilių.
„Šis procesas beviltiškai bevertis, geriau dar vieno konkurso net neskelbti, nebekiršinti žmonių arba tai daryti profesionaliai“, – teigė žurnalo „Valstybė“ redaktorius Eduardas Eigirdas.
„Galiu spėlioti, kad galbūt kažkam ruošiamasi tą licenciją atiduoti, na, ne tokio lygmens kompanijai kaip „Chevron“. Ir iš kitų šalių patirties matyti, kad čia įvairių interesų turi ir „Gazprom“ – tariamai užsiimti skalūnų dujų paieška ar tokiu būdu ją stabdyti“, – opozicijos lyderis Andrius Kubilius.
„Gazprom“ puslapyje pasirodė informacija, kad kompanija toliau tyrinės skalūnų dujų rinką ir stebės skalūnų dujų pramonės plėtrą įvairiuose pasaulio regionuose. Aplinkos ministras sako, kad opozicijos nuogąstavimai, jog į Lietuvą skalūnų dujų ateis ieškoti Rusijos dujų milžinas „Gazprom“, yra tuščias politikavimas. Tačiau „Savaitei“ pasidomėjus, ar bus numatyti kokie nors saugikliai naujajame konkurse, tiesiai neatsakė.
„Ir opozicija, ir pozicija visus nuogąstavimus ar pasiūlymus galės teikti ir tuos klausimus išspręsti“, – nukirto aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.
Tačiau gali būti, kad vyriausybės bandymai į Lietuvą pritraukti naujų bendrovių, užsiimančių skalūnų dujų paieška, gali būti beprasmiai. 33 Seimo nariai (didžioji dalis jų – socialdemokratai, kurių partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius vadovauja vyriausybei, deklaruojančiai, kad skelbs naują konkursą) šios savaitės pradžioje kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl gegužę parlamente priimtų Žemės gelmių įstatymo pakeitimų. Jei parlamentarai sulauks palankaus sprendimo, skalūnų paieškos Lietuvoje gali būti sustabdytos neribotam laikui.
„Skundžiame nuostatą, kad žemės gelmėse galima palikti visą tą niekalą, kuris hidraulinių bandymų metu iškeliamas į viršų. Manau, kad KT yra perspektyva laimėti. Jeigu laimėtume bylą, manau, kol neatsiras technologijų, tas hidraulinis ardymas Lietuvoje bus uždraustas“, – spėjo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas.
Tad aistros dėl skalūnų Lietuvoje bent jau artimiausiu laiku tikrai nenurims. Jei vyriausybei ir pavyks rasti naujų investuotojų, niekas negarantuoja, kad ir šie kaip „Chevron“ nespruks dėl šalyje verdančių emocijų, karštligiško įstatymų kaItaliojimo ir vyriausybės neryžtingumo. Be to, valdančiųjų planus dėl skalūnų gali sužlugdyti ir KT sprendimas, na, bent jau tam laikui, kol kompanijos, šiuo metu naudojančios hidraulinį plėšymą, neišras naujų skalūnų dujų išgavimo technologijų.