Ketvirtadienį Vilniuje surengtame Lietuvos-Lenkijos ekonomikos forume jis teigė, kad visos projekto šalys supranta šio projekto strateginę svarbą.
„Dabar yra finišo tiesioji, siekiant priimti politinį sprendimą, todėl tarp energetikų vyksta labai intensyvūs darbai. Politinį sprendimą siekiama priimti jau šių metų birželio mėnesį, vadinasi liko pusantro mėnesio“, – sakė R. Štilinis.
Jis sakė, kad šiuo metu laukiama vienos sinchronizacijos studijos rezultatų, kurie turėtų paaiškėti gegužės pabaigoje.
Tuo pačiu metu dirbama dėl finansavimo užtikrinimo.
„Kaip žinia, praėjusių metų lapkričio mėnesį sinchronizacijos su kontinentine Europos sistema projektas buvo įtrauktas į bendro intereso projektų sąrašą.
Kartu su Europos komisija ir Baltijos valstybėmis buvo sutarta kiek įmanoma greičiau parengti kaštų-naudos analizę, verslo planą ir paraišką finansavimui. Šie darbai vyksta pagal grafiką, reikia pasirūpinti, kad per šį mėnesį jie būtų baigti“, – pasakojo R. Štilinis.
Tuo metu energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pabrėžė, kad šiandien niekas nebekvestionuoja, kad sinchronizacija turi vykti per Lenkiją.
„Dabar kalbame tik apie techninius dalykus“, – sakė jis.
Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija ir Europos Komisija anksčiau sutarė iki šių metų gegužės pabaigos rasti geriausią būdą sinchronizuoti tinklus.
Pasiekti politinį sutarimą svarbu iki birželio, kad būtų spėta pasiruošti 2019 metų CEF fondo šaukimui dėl ES finansinės paramos, be to, 2019 metais baigiasi EK kadencija.
Baltijos šalys siekia iki 2025 metų savo tinklus atjungti nuo posovietinės energetinės sistemos ir sinchronizuoti su Europos energetikos sistema. Taip tikimasi sumažinti priklausomybę nuo Rusijos infrastruktūros.
Dabar Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros tinklai dar veikia vienoje sistemoje su Rusija ir Baltarusija (BRELL), tad sistemos išlieka priklausomos nuo centrinės dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo.